Mėsainio Big Mac kaina, aukštakulnių paklausa, kepintų pupelių pardavimai, šukuosenos ilgis, aspirino suvartojimas – visi šie rodikliai atspindi ekonominę šalies būklę lygiai taip pat kaip ir įprastasis BVP (bendrasis vidaus produktas) rodiklis.
Žmonės nori žinoti: koks planuojamas jų piniginės storis ateityje? Ar sunku bus susirasti ir pakeisti darbą? Ar verta kraustytis į kitą šalį? Imti paskolą su kintančiomis ar fiksuotomis palūkanomis? Atidaryti riedlenčių ar snieglenčių fabriką? Parduoti garažą ar atidaryti jame auto servisą? Investuoti į Rokiškio sūrio ar Japonijos akcijų fondus? Keliauti į Abu Dhabi ar taupyti ir atostogauti kaime?
Atsakymai į šiuos klausimus priklauso ne tik nuo konkretaus žmogaus pastangų, sėkmės bei nesėkmės, bet ir nuo bendros šalies ekonominės būklės: pinigų vertės, pagamintų daiktų skaičiaus, politinės situacijos ir kt. Todėl ekonomistai ir ieško įvairiausių būdų kaip įvertinti šiuos faktorius ir padėti žmonėms apsispręsti, vienas iš būdų – įvairūs ekonomiką matuojantys ir pagal tai jos ateitį spėjantys rodikliai – indeksai.
Ar galima tokiais indeksais visiškai pasitikėti? Ar galima rasti tikslią formulę tobulai atspindinčią realią šalies ekonominę būklę?
Ekonomikos gydytojas
Atėjus pas gydytoją, jis pamatuoja jūsų temperatūrą, paima kraujo, padaro kitus reikalingus tyrimus ir tokiu būdu nustato jūsų sveikatos būklę. Panašiai žiūrint į įvairiausius rodiklius galima nustatyti ir valstybės „sveikatos lygį“ arba jos ekonominę būklę. Ekonomikos sveikatą nustatyti ir ją pagydyti yra sudėtingiau nei žmogaus, mat ekonomikoje veikia be galo daug faktorių ir visi jie susiję su tiksliai neprognozuojamais ir sunkiai apskaičiuojamais žmonių veiksmais. Taigi, svarbu neapsigauti. Diagnozuoti ekonominę šalies situaciją naudojantis vienu arba dviem rodikliais yra lygiai taip pat kvaila kaip pamatavus žmogaus temperatūrą nustatyti jam konkrečią ligą.
BVP, Big Mac, aukštakulniai, pupelės, šukuosenos ir aspirinas?
EKONOMINIS INDEKSAS (economic index) – ekonominiam pokyčiui matuoti naudojamas rodiklis.
BVP (bendrasis vidaus produktas) – tai dažniausiai naudojamas ekonominis rodiklis. Jis apibūdina šalies ekonomikos dydį ir yra visų per metus pagamintų daiktų ir suteiktų paslaugų visuma. Ir iš tiesų, juk gaminama, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir finansines galimybes, niekas negamins daugiau nei gali būti nupirkta. Taigi, augantis BVP tikrai rodo kylančią ekonomiką – žmonės toje šalyje yra turtingesni, labiau apsirūpinę ir geriau gyvena. Tai akivaizdu ir pažvelgus į žmonių judėjimo tarp šalių kryptis – žmonės migruoja iš valstybių su mažesniais BVP į šalis su didesniais BVP. Pavyzdžiui, Lietuvos BVP yra apie 300 000 000 eurų. Didžiausią BVP turi JAV ir jis yra apie 15 trilijonų dolerių. Būtent dėl to kad JAV BVP yra didžiausias sakoma, kad ši valstybė turi didžiausią ekonomiką ir yra galingiausia pasaulyje. Tačiau ar tikrai šis rodiklis yra tobulas ir jo didėjimas visuomet rodo kylančią ekonomiką? Ne! BVP rodiklį gali didinti karas. Pradžioje būtų pagaminama daug ginklų ir kitos karinės technikos, tada daug karstų žuvusiems žmonėms, reikėtų atstatyti daug sugriautų pastatų. Bet juk žmonėms nuo to tikrai negeriau. Kitaip tariant, BVP rodiklis parodo, tik pagaminamų daiktų ir paslaugų kiekybę, tačiau tai nereiškia, kad žmonės nuo to būtinai gyvens geriau.
Remiantis Big Mac kaina siekiama nustatyti realų valiutų kursą. Skirtingose šalyse įvertinama nacionalinės valiutos vertė dolerio atžvilgiu. Paskaičiuojama kiek už tokią pačią sumą skirtingose šalyse bus galima nusipirkti tokių pačių mėsainių. Taip pavertus Big Mac kainą į JAV dolerius galima palyginti, kurių šalių pinigai oficialiame kurse yra pervertinti, o kurių – per daug nuvertinti. Mėsainis pasirinktas dėl savo universalumo, kadangi jį sudaro įvairūs produktai ir juo prekiaujama 120 pasaulio šalių, Big Mac indeksą nuo 1986 m. sudaro britų savaitraštis „The Economist“. Kad ir koks skanus ir paprastas šis indeksas būtų, tobulas jis taip pat nėra. Juk mėsainio kainą lemia ir jo paklausa, vienose šalyse McDonalds maistas mėgstamas ir perkamas labiau, kitose mažiau. Šalyse, kuriose PVM (pridėtinės vertės mokestis) mažesnis – pigesni ir mėsainiai. Big Mac kainai įtaką daro ir skirtingos kainų strategijos, akcijos, verslo ypatybės, paties mėsainio skonis ir dydis. Taigi, Big Mac indeksas yra supaprastintas, tačiau tikrai netikslus realaus valiutų kursų atspindys.
goo.gl/Gu72cT
Aukštakulniai, kepintos pupelės, trumpos moterų šukuosenos ir aspirinas paklausiausi ekonominio sunkmečio metu. Ir juk tikrai – kai piniginė tuštėja aukštakulniai „pakelia“ nuotaiką, kepintas pupeles iš skardinių tenka rinktis vietoj kepsnių restoranuose, trumpos šukuosenos leidžia sumažinti išlaidas kirpykloms, o skaudančią dėl blogos situacijos galvą gydo aspirinas. Paprasta! Tačiau… Aukštakulniams pinigų tikro sunkmečio metu nelieka, kepintos pupelės populiariausias pigus maistas tikrai ne visose šalyse, dar pigiau nei trumpos šukuosenos ir reti apsilankymai kirpykloje – jokių šukuosenų ir kirpyklų, o aspirino pardavimai dar labiau nei sunkmečiu išauga gripo epidemijos metu.
Nei vienas indeksas nėra iš piršto laužtas – visi jie efektyviai fiksuoja ir apibendrina situaciją, tačiau tik esant tam tikroms nekintamoms sąlygoms, kurios realybėje retai kada susiklosto. Todėl kiekvienas ekonomistų sudarytas indeksas gali būti pagrįstas kaip efektyvus, bet lygiai taip pat gali būti ir paneigtas kaip realiai neveikiantis. Žmonės nori skaičių ir apibendrinimų, o ekonomistų sugalvojami indeksai šį norą patenkina. Svarbu to nepriimti kaip nepaneigiamos tiesos.
UŽDUOTIS: Sugalvok savo ekonominį indeksą.
- Indekso pavadinimas:
- Indeksas parodo:
- Indeksas yra efektyvus, nes:
- Indeksas nėra efektyvus, nes:
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/sq1UGG
