Pastarąjį pusmetį neapleidžia nuojauta, kad šalies valdžiai kažkas pakuždėjo magišką „Sekundės“ banko frazę –„Pinigų yra!“ Vadinasi, – galima paišlaidauti.
Pirma, didinamos pensijos. Kodėl? Nes truputį sumažėjo „Sodros“ deficitas? Bet juk šis padidinimas yra ilgalaikis įsipareigojimas. Jei kitais metais nebus 50 mln. Eur pertekliaus, pensijų juk niekas nemažins. O kur dar 3,6 mlrd. Eur skolos? Šio pensijų kėlimo šūkis galėtų būti: ,,Atkursime ,,Sodros“ deficitą!“
Antra – „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) istorija. Pinigų yra… „Lietuvos geležinkeliuose“ (LG). Tad, 3 mln. Eur iš LG pervedami į LJL. Valdžia stengiasi pabrėžti, kad tai – ne parama, o paskola. Bet ar jūs skolintumėte įmonei, kurios akcija nekainuoja nė vieno cento? Kas atsakys, jei LG tų 3 mln. Eur niekada nebeatgaus?
Sakoma, kad reikia gelbėti užsienio uostuose užstrigusius darbuotojus. Sunku ginčytis. Bet LJL dirba tik 243 žmonės (iš jų – 23 krante). Net jei uostuose būtų užstrigę visi LJL jūreiviai, išeitų, kad vienam darbuotojui ką tik skyrėme po 13.500 Eur. Jei jau taip deklaruojamas rūpestis žmogumi, gal visų pirma reikėjo pasirūpinti, kad valstybei priklausanti LJL nevėluotų mokėti darbuotojams atlyginimų?
Ir tai dar ne viskas. Viešumoje sklando mintis – valstybinis transporto įmonių holdingas. Skamba moderniai. Bet ar visa holdingo esmė nėra apgauti tikruosius LG savininkus – mokesčių mokėtojus? Vietoj mokamų dividendų ir mokesčių į valstybės biudžetą LG pelną nukreipti į valdišką biznį?
Trečia istorija. Lietuvoje 70% namų ūkių gali jungtis prie šviesolaidinio tinklo, daugiau nei 90% – prie 4G ryšio. Anot Statistikos departamento, tik 1% namų ūkių internetu nesinaudoja dėl to, kad jiems trūksta plačiajuosčio interneto. Paprastai tariant, Lietuvoje daugiau žmonių gali naudotis greituoju internetu nei kanalizacija.
Nepaisant to, LRTC ir Susisiekimo ministerija nori plėsti plačiajuosčio interneto aprėptį, teikti panašias paslaugas kaip ir privatūs mobiliojo ryšio operatoriai. Jei valstybinės išlaidos naudojamos, siekiant skatinti e. visuomenę, investicijas protingiau būtų nukreipti tam, kad visus be išimties valdiškus reikalus galėtume susitvarkyti neišėję iš namų. Nes, tos pačios apklausos duomenimis, 65% nesinaudojančių internetu „neturi tam poreikio“.
Čia tik trys istorijos. Bet fiskalinė disciplina aižėja. Valdžia įsidrąsina pasitaškyti pinigais. Kodėl? Artėja rinkimai? Ar valdžia pati patikėjo pasakomis, kad pinigai dabar esą „labai pigūs“, tad būtų nuodėmė nepaišlaidauti?
