Aviacijoje yra toks reiškinys, kai techniškai tvarkingas lėktuvas tiesiog įsirėžia į žemę. Taip nutinka tuomet, kai pilotai neįvertina, kokia yra tikroji lėktuvo padėtis ir kad lėktuvas po truputį krenta. Kai pamato medžius – būna jau per vėlu. Lietuvos ekonomika tam tikra prasme yra labai panašioje padėtyje. Kaip skrenda mūsų ekonomikos lėktuvas?
Darbo yra. Atlyginimai auga. Daugėja daugiau uždirbančių žmonių. Dar 2014 m. uždirbančių daugiau nei 600 eurų (į rankas) buvo 435.000 (2010 m. tik 312.000). Beje, gaunančių minimalų atlyginimą ar mažiau išliko tiek pat kiek 2010 m. – apie 210.000. Tiesiog padaugėjo dirbančių ne visą darbo dieną – šiuo metu tokių yra apie 125.000. Taigi, nepaisant politikos pilotų eksperimentų su vairalazde, varikliai dar neužspringo. Dirbti yra ką, norinčių ir galinčių dirbti – nelabai. Vien ko verta žurnalistų aprašyta istorija Skuode. Bedarbiai atiduodavo pinigus valdininkams, kad tik nereikėtų dirbti.
Todėl, nors ekonomika ir atlyginimai augo, per metus bedarbių tesumažėjo 5.000. Ar tik neartėjame prie situacijos, kai 8–9% nedarbo lygis ar dar didesnis bedarbių skaičius bus nauja norma? O juk kelios dešimtys tūkstančių dar ir emigravo. Akivaizdu, iš vieno variklio teka degalai. Pridėkime dar visuomenės senėjimą, ir tampa aišku, kad norinčių ir galinčių dirbti mažės. Tai savo ruožtu ilgainiui mažins ir šalies patrauklumą, todėl darbo vietų bus kuriama mažiau. Sklęsti iš inercijos galime. Bet kilti?Vien sausį užregistruota apie 21.000 naujų darbo vietų. Įsidarbino apie 12.000 žmonių. Reikia naujų darbo rankų. Bet leidimus dirbti Lietuvoje gavo vos apie 750 užsieniečių. Net dešimt kartų daugiau užsieniečių nebūtų užėmę visų laisvų darbo vietų. Ne viena Lietuvos įmonė galėtų daugiau sukurti, jei galėtų lengvai įdarbinti ukrainiečius, baltarusius, moldavus ar kitus ne ES gyventojus. Sukurta vertė, ką ir kalbėti apie mokesčius, praturtintų Lietuvą. Staklės laukia darbuotojų. Viskas paruošta, apmąstyta ir suskaičiuota. Belieka paspausti blyksintį mygtuką kabinoje.
Bet… ne. Štai naujame įstatymo projekte „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame reglamentuojamas užsieniečių sezoninis darbas šalyje, numatyta dar daugiau dirbtinių kliūčių. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad užsieniečiui negalima mokėti mažiau už tos ekonominės veiklos šalies vidurkį. Jei tokią logiką taikytume visiems dirbantiems Lietuvoje, pusę jų iš karto reikėtų atleisti. Arba dar: užsieniečio nuomojamas butas negali kainuoti per brangiai, palyginti su gaunamu darbo užmokesčiu. Valdininkai užsieniečiais rūpinasi labiau nei Lietuvos piliečiais? Ar ir toliau nori trukdyti atvažiuoti ir dirbti Lietuvoje?
Valdžia įsivaizduoja, kad kliūtys imigracijai padeda dirbantiems Lietuvoje. Nesąmonė. Jei nepasinaudosime tuo, kad Lietuva vis dar traukia žmones iš buvusios SSRS, vėliau galėsime graužtis nagus. Nes žemė ims nepastebimai artėti.
