Ž. Šilėnas. Kodėl nemažėja uždirbančių minimalų atlyginimą?

Minimalųjį atlyginimą ir vėl norima didinti. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai.

Nuo pat 2012 m. ekonomika nors lėtai, bet atsigauna po 2008 m. Lietuvą pasiekusios krizės. 2010 m. Lietuvoje dirbo tik milijonas žmonių. 2011 m. dirbo jau 39-iais tūkst. daugiau. 2012-2014 m. dirbančių padaugėdavo po 16 tūkst. per metus, 2015 m. atsirado dar 13 tūkst. dirbančiųjų (pagal Statistikos departamento duomenis).

Augant ekonomikai, augo ir atlyginimai, mažėjo nedarbas. Lygiai tas pats būtų vykę ir be MMA didinimo (ar būtų vykę dar greičiau). Nustatyti tikslų MMA kėlimo poveikį nuo 2012 metų sunku, bet kai kurias įžvalgas padaryti įmanoma. Pirma, malonioji statistika. Atlyginimai Lietuvoje auga. Nuo 2011 m. žmonių, uždirbančių 450-600 eurų („ant popieriaus“), padaugėjo 30 tūkst., uždirbančių 600-800 eurų – 40 tūkst. Žmonių, uždirbančių virš 800 eurų, skaičius išaugo beveik 100 tūkst. Galiausiai 2015 m., žmonių, uždirbančių virš 800 eurų, tapo daugiau, nei uždirbančių MMA!

Akivaizdu, kad tai yra augančios ekonomikos padarinys. Kuriasi įmonės, mokančios didesnius atlyginimus. Be to, jau veikiančios įmonės sugeba sukurti daugiau pridėtinės vertės. Galiausiai, vyksta konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų. Akivaizdu, kad aukštus atlyginimus gaunančių darbuotojų skaičiaus augimas neturi nieko bendro su MMA didinimu.

Jei pažiūrėsime, į kiek žmonių uždirba MMA ir mažiau, pamatysime visai kitą vaizdą. Pirma, tokių žmonių skaičius, per 5 metus praktiškai nepasikeitė. 2010 m. MMA uždirbo 211 tūkst. žmonių, 2015 m. – 212 tūkst. Kodėl taip yra? Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis. Padidinus MMA, neišauga nei darbo našumas, nei verslininko galimybės mokėti didesnį atlyginimą.

Jei 300 eurų algą gaunantis darbuotojas 2011 m. uždirbdavo daugiau nei MMA (nes MMA buvo 232 eurų), tai 2015 m. tiek gaudamas jis jau uždirbo tik MMA. Kelkime MMA iki „vidutinio atlyginimo“, ir pusė dirbančiųjų uždirbs tik MMA (nes daugmaž pusė žmonių uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą).

Antra ir rimtesnė problema atsiskleidžia pažiūrėjus į dirbusiųjų nepilną darbo dieną (pvz., „puse etato“) skaičių.

Kaip galima uždirbti mažiau nei MMA? Dirbti nepilną darbo dieną. Praktiškai visi žmonės Lietuvoje dirbantys „puse etato“ uždirba MMA ir mažiau. Pernai iš 142 tūkst. nepilną darbo dieną dirbusių žmonių 130 tūkst. uždirbo sumą lygią MMA ar mažiau. 2010 m. visą darbo dieną dirbo ir MMA ar mažiau uždirbo 93 tūkst. žmonių. Nepilną darbo dieną – 117 tūkst. 2015 m. pilnu etatu dirbančių už MMA skaičius mažėjo iki 84 tūkst., dirbančių nepilnu etatu augo iki 127 tūkst.

Viena galima išvada – pakėlus MMA, dalis darbuotojų, dirbusių pilnu etatu, pradėjo dirbti nepilnu etatu. Paprastai tariant, jei anksčiau uždirbdavai 300 eurų ir oficialiai dirbdavai „pilnu etatu“, pakėlus MMA iki 350, ir toliau uždirbti 300 eurų, oficialiai dirbi „0.75 etato“.

Tai, žinoma, nereiškia, kad visi dirbantys nepilną darbo dieną slepia mokesčius. Juolab, kad 117 tūkst. žmonių ir iki MMA kėlimų dirbo nepilną darbo dieną. Tačiau trumparegiška būtų neigti, kad to nevyksta. Nuo mokesčių ir kaip niekada sparčiai keliamos MMA dalis žmonių bėga į šešėlį.

Tai patvirtina ir LLRI atliktas šešėlinės ekonomikos tyrimas. Net trečdalis apklaustųjų prisipažino turintys draugų ar pažįstamų, kurie dalį atlyginimo gauna „vokelyje“. Dar daugiau – net 43 proc. žmonių tokią praktiką pateisina. Tai reiškia, kad kuo labiau politiškai ir nepagrįstai bus keliama MMA, tuo didesnė tikimybė, kad dalis žmonių pasuks į šešėlinę rinką.

Apibendrinant. Per pastaruosius 5 metus šalies ūkis po truputį atsigauna. Pagrindinis atlyginimų augimas vyko aukštų ir aukštesnių atlyginimų segmente, kuris neturi nieko bendro su MMA kėlimu. Žemų atlyginimų segmente, kur MMA dydis yra svarbus, vienintelis įvykęs pokytis – daugiau žmonių, dirbančių nepilną darbo dieną, daugiau žmonių, potencialiai pasitraukusių į šešėlį.