V. Žukauskas: Naujas įmonių restruktūrizavimo įstatymas – atgaiva ar meškos paslauga? (0)

Seime šių metų Liepos 2 d. priimtas naujas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Pakeitimų šiame įstatyme yra daug, tačiau norisi atkreipti dėmesį į kelis iš jų. Pirmasis – naujajame Įmonių restruktūrizavimo įstatyme panaikinta įmonės kreditorių teisė inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Antras pakeitimas – reikalavimo, jog įmonės vadovo siūlymui restruktūrizuoti įmonę pritartų ir kreditoriai, panaikinimas.

Naujasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas dvelkia šiandien labai populiaria dvasia, jog didžioji dalis įmonių problemų yra jų kreditoriai. Įstatymo kryptis: vienaip ar kitaip apriboti kreditorių dalyvavimą restruktūrizavimo procese. Kreditorių vaidmuo, po įstatymo įsigaliojimo, atsiranda tik tvirtinant restruktūrizavimo planą, t.y. po to kai:

· Parengiami restruktūrizavimo plano metmenys;

· Priimamas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas kreiptis į teismą;

· Priimama teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo;

· Priimama teismo nutartis kelti restruktūrizavimo bylą.

Šiuo požiūriu restruktūrizavimas panašėja į įmonės savininkų ir vadovų įrankį reorganizuoti įmonę ignoruojant kreditorių nuomonę ir apribojant tam tikras kreditorių teises: restruktūrizavimo metu sustabdomas palūkanų ir netesybų mokėjimas, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus.

Kyla natūralus klausimas, kokia yra įmonės restruktūrizavimo idėja? Kokį restruktūrizavimo procesą norime matyti?

Vykdyti reorganizavimą, gamybos tobulinimą, valdymo gerinimą, įmonės profilio keitimą ir kitus procesus, kurie skirti gerinti į bedugnę besiritančių įmonių padėtį įmonės vadovai ir savininkai privalo visuomet. Tam nereikia restruktūrizavimo bylos. Kita vertus, įmonės kreditoriai tiesiogiai negali daryti įtakos įmonės valdymui ir todėl negali imtis jokių priemonių net ir tuomet, kai matoma, jog įmonės finansinė padėtis nuolat blogėja, o įmonės savininkai ir vadovai nesiima jokių priemonių jai gerinti. Todėl jeigu imamasi teisinio įmonių restruktūrizavimo reglamentavimo, įmonės restruktūrizavimo procesas turi būti susijęs su kreditorių galimybe užsitikrinti įmonės įsipareigojimų vykdymą.

Naujuoju Įmonių restruktūrizavimo įstatymu žengta visai kiton pusėn, jo kryptis – kreditorių teisių apribojimas.

Ši kryptis pavojinga. Galbūt reikėtų karčiai pasidžiaugti, jog nenueita dar toliau. Svarstant naująjį Įmonių restruktūrizavimo procesą buvo sulaukta ir kraštutinių pasiūlymų. Vienas iš jų – iš įmonės restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir pritarimo procedūros pašalinti visus kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka.

Požiūris, jog įmonių problemas galima spręsti apribojus kreditorių teises – naivus ir vienkartinis. Daug kalbama apie tai, kad įmonėms per mažai skolinama, jog per aukštos palūkanų normos. Kreditorių teisių ribojimas (ar tai būtų Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, Civiliniame kodekse, Fizinių asmenų bankroto įstatyme ar dar kur.) prisideda prie dar labiau blogėjančios skolinimo aplinkos ir augančių palūkanų. Kreditorių teisių ribojimas besiskolinančioms įmonėms yra meškos paslauga. Palankiems kreditorių ir skolininkų santykiams reikalinga abipusiai naudinga aplinka. Jos neįmanoma sukurti grasinimais ir teisių ribojimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

1 × four =