Streikuojančiųjų žemdirbių reikalavimai nustatyti privalomą minimalią cukraus kainą bei paskirstyti gamybos kvotas pablogintų ir taip tragišką padėtį cukraus ūkyje ir padidintų jo naštą eiliniam Lietuvos piliečiui, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.
LLRI pritaria Vyriausybės sprendimui nenustatyti privalomos minimalios cukraus pardavimo iš fabrikų kainos ir ragina nepasiduoti interesų grupių spaudimui.
LLRI atkreipia dėmesį, kad Lietuvos cukrinių runkelių ir cukraus fabrikų interesai yra tenkinami visų šalies gyventojų sąskaita. Lietuvos cukraus gamintojai proteguojami aukštais muitais ir akcizais, kurių pasekmė – aukštos cukraus kainos. Dėl to nukenčia visi cukraus vartotojai, konditerijos, gaiviųjų gėrimų ir kitos įmonės, prarandami tūkstančiai darbo vietų geras tradicijas ir perspektyvas turinčiose šakose.
„Kita vertus, patys cukrinių runkelių augintojai ir investuotojai į cukraus pramonę tampa ydingos protekcinės sistemos įkaitais, nes dėl valdiško planavimo ir intervencijų praranda galimybę kurti konkurencingus verslus,“ teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
LLRI pažymi, jog atsisakymas reglamentuoti privalomas minimalias kainas yra tik nedidelis žingsnis link sąlygų konkurencijai cukraus sektoriuje sudarymo. Ekspertai ragina valdžią atsisakyti valdiško Gosplano funkcijų ir leisti cukraus ūkio dalyviams veikti rinkos sąlygomis. Tam reikia atsisakyti cukraus gamybos kvotų skirstymo, intervencinių pirkimų, imtis mažinti importo muitą ir naikinti muitą iš ES įvežamam cukrui.
Tik šie žingsniai spręstų problemas, kurios sunkiausia našta užgulė ne cukraus augintojus ir perdirbėjus, kaip jiems atrodo, bet cukraus vartotojus ir maisto pramonės įmones.
LLRI primena, kad valdžios funkcija nėra spręsti siaurų interesų grupių problemas, bet atlikti visiems žmonėms svarbias jos funkcijas. Viena svarbiausių kaip tik yra viešosios tvarkos palaikymas. „Vyriausybė neturėtų toleruoti nusikalstančių visuomenei, trikdančių jos gyvenimą bei produktyvų darbą. Ir atsiskaityti ji privalėtų kol kas tyliai laukiančiai visuomenei, o ne ją terorizuojančioms interesų grupėms,“ sakė Elena Leontjeva.
