Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo projektų.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą svarstyti du Lietuvos Respublikos (LR) elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymų projektus (toliau abu kartu – projektai):
• LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VRM projektas) ;
• LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Seimo nario projektas).
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo abu projektus, nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus:
Pagrindinė informacija apie siūlomų pakeitimų tikslą ir priemones
Abiem projektais siekiama palengvinti kriminalinės žvalgybos darbą ir ikiteisminius tyrimus, tiriant nusikalstamas veikas, kurios atliekamos naudojant išankstinio mokėjimo SIM korteles. Taip pat norima turėti galimybę nustatyti asmens, kuris turi SIM kortelę, buvimo vietą, siekiant kad asmenims būtų suteikta neatidėliotina medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai. Abiejuose projektuose siūlomi pakeitimai, be kita ko, reiškia naują pareigą viešųjų judriojo ryšio tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams (toliau – operatoriams) registruoti viešųjų judriojo ryšio paslaugų gavėjus, kurie už paslaugas moka išankstiniu būdu (angl. prepaid). Priėmus bet kurį projektą operatoriai turės atlikti visų esamų paslaugų gavėjų registraciją, fiksuojant šią informaciją: paslaugos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas (arba Seimo nario projekte – gimimo data ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris), adresas (arba Seimo nario projekte – faktinė gyvenamoji vieta).
Skaičiuojama našta operatoriams nepalyginamai didesnė už žalą
Projektai galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Jis reiškia, kad taikomos teisinės priemonės negali būti griežtesnės nei būtina norimam tikslui pasiekti. Kaip proporcingumo principas turi būti taikomas įstatymo leidyboje, detalizuoja LR Teisėkūros pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais, padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus siekia vidutiniškai 242 tūkst. eurų. Kaip nurodoma VRM projekto aiškinamajame rašte, administracinė našta operatoriams užregistruoti rinkoje jau esančius 2 mln. išankstinio mokėjimo SIM kortelių (1,6 mln. aktyvių SIM kortelių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2016 III ketv. duomenys) sudarys 922,5 tūkst. eurų . Šiame aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ vertinimu, išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija kainuos atitinkamai 8,3 ir 8,9 mln. eurų. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl virš 8 kartų skiriasi įstatymo projekto teikėjų ir operatorių paskaičiuotas našta, kuri tektų operatoriams, priėmus įstatymų projektus.
Tačiau VRM projekto aiškinamajame rašte kaip per brangus kritikuojamas operatorių pasirinktas SIM kortelių registravimo būdas – registraciją vykdyti fiziniu būdu bendrovės salonuose ar net siunčiant kurjerius kiekvienam klientui. VRM projekto rengėjai siūlo įvertinti galimybę registraciją atlikti moderniomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Galimai VRM projekto rengėjų paskaičiuota administracinė našta (922,5 tūkst. eurų) vertino būtent tokį SIM kortelių registravimo būdą. Tačiau renkantis elektroninį registracijos būdą, vartotojas duomenis teiktų nuotoliniu būdu, naudodamas elektronines priemones. Jam nebūtų kliūčių telefono ryšio numerius registruoti, ne savo vardu ir pateikti kito asmens duomenis. Tokiu atveju registracija būtų bevertė, nes neleistų pasiekti norimų rezultatų.
Tačiau, jei siūlomos pataisos lemtų nusikalstamų veikų, kurios atliekamos judriojo ryšio telefonais, 100 proc. išvengimą, operatorių nurodyta registracijos kaina atsipirktų daugiau nei per 30 metų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šios priemonės įgyvendinimo kaštai neproporcingai brangūs esamai problemai spręsti.
Registracijos bus galima lengvai išvengti
SIM kortelių registravimas Lietuvoje neuždraustų pažeidėjams SIM korteles įsigyti kitose šalyse, kuriose SIM kortelės nėra registruojamos (pvz., Latvijoje) ir naudojantis tarptinklinio ryšio (angl. Roaming) paslaugomis skambinti iš latviško numerio Lietuvos teritorijoje. Be to, Europos Komisijos duomenimis, nuo 2017 m. birželio 15 d. nelieka papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių , iš latviško numerio Lietuvoje bus galima kalbėti tokiais pačiais tarifais kaip Latvijoje.
Lenkijoje, kuri neseniai pradėjo registruoti korteles, šis sprendimas patyrė nesėkmę . Lenkiją užplūdo skelbimai, siūlantys pirkti jau registruotas korteles. Taigi nusikaltėliams šie apribojimai nesudarė kliūčių nusikalstamais tikslais neidentifikuotai naudotis judriojo ryšio paslaugomis.
Blogės sąlygos judriojo ryšio paslaugų gavėjams: augs kainos, prastės prieinamumas
Dėl išankstinio mokėjimo kortelių registravimo išaugsiančių paslaugų teikimo sąnaudų, operatoriai gali būti priversti didinti paslaugų kainas vartotojams.
Be to, šiuo metu išankstinėmis mokėjimo kortelėmis yra prekiaujama ne tik paslaugų teikėjų salonuose, tačiau ir prekybos centruose, degalinėse ir kitose prekybos vietose. Paslaugų teikėjų teigimu, jų salonuose dirbantys žmonės yra paruošiami reikiamų duomenų surinkimui, taip pat yra apmokomi, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus bei padirbtus dokumentus. Tačiau, galima manyti, kad tokių įgūdžių kitų pardavimo vietų darbuotojai neturi. Tai gali reikšti, kad kitose parduotuvėse nebebus pardavinėjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Tai skaudžiausiai palies atokesnių regionų, kur nėra paslaugų teikėjų įsteigtų aptarnavimo centrų, gyventojus, kuriems prastės judriojo ryšio paslaugų prieinamumas, o tuo pačiu ir šių paslaugų užtikrinamas saugumas.
Reguliavimas taikomas praeičiai pažeidžia teisinės valstybės principą
Reikia pabrėžti, kad jei visgi būtų sukurta pareiga surinkti jau paslaugomis besinaudojančių asmenų duomenis, tai paneigtų jau tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos sutarties esmę. Šios paslaugos turi du pagrindinius elementus: išankstinis paslaugų apmokėjimas ir paslaugų anonimiškumas. Jei reguliavimas būtų taikomas į praeitį, tai pažeistų vieną iš esminių teisės sistemos principų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas“.
Jei Projekte siūlomas reguliavimas visgi būtų taikomas praeičiai, kas savaime prieštarauja teisės principams, būtų paneigta viena iš esminių išankstinio mokėjimo ryšio sutarties sąlygų. Toks imperatyvus nurodymas pakeisti sutartį taip pat būtų neproporcingas numatytiems tikslams pasiekti.
Išvada
LLRI siūlo nepritarti projektams.
