E.Ruželė. Konkurencijos apribojimo aukštajame moksle aukos

Aukštojo mokslo reforma prasidėjo prieš 2,5 metų. Studijų programas laisvai rinktis ir studijų krepšelį į jas neštis abiturientai realiai turėjo galimybę 2 metus. Tai labai trumpas laiko tarpas, tačiau jau spėjome pamatyti pokyčių. Pastebėtas studentų skaičiaus augimas privačiose aukštosiose mokyklose nuo 7 proc. 2009 metais iki 18 proc. 2010 metais. Tai privertė pasitempti ir valstybines mokyklas, svarstyti veiklos optimizavimo variantus, atnaujinti programas.

Tačiau su slogia nuostaba tenka konstatuoti, kad studento pasirinkimas aukštojo mokslo sistemoje gali būti labai suvaržytas. Seime šiuo metu yra svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti studijų krepšeliui keliauti į privačias aukštąsias mokyklas. Taip liepė Konstitucinis Teismas. Į šio sprendimo pasekmes būtina atkreipti dėmesį. Juk iš esmės susidariusi situacija galėtų būti prilyginta draudimui viešuosiuose pirkimuose dalyvauti privačioms įmonėms. Valdžios institucijos ne tik nuspręstų, kokias paslaugas pirkti, bet ir kas jas turi teikti arba kam jas teikti draudžiama.

Gal šiek tiek ir ironiška, tačiau apribojus toje pačioje Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos principą, labiausiai nukentės valstybinės aukštosios mokyklos ir jų studentai. Kodėl?

Potenciali konkurencija

Todėl, kad konkurencija – būtina sąlyga kokybei. Ir tai jokia naujiena, visi žinome aptarnavimo kokybės skirtumą privačioje ir valstybinėje įstaigoje. Taip yra tikrai ne dėl to, kad ten dirba skirtingi žmonės. Žmonės elgiasi pagal jiems sukuriamas motyvacijas, skirtingos yra tik paskatos arba jų nebuvimas dėl konkurencijos trūkumo. Konkurencijos svarba studijų kokybei būtų ne ką mažiau aktuali, jeigu privačių aukštųjų mokyklų nesirinktų nė vienas studijų krepšelį gaunantis studentas.

Pati pasirinkimo galimybė, potenciali konkurencija, atlieka labai svarbų vaidmenį – neleidžia užmigti ant laurų. Žinojimas, kad nustojus stengtis dėl paslaugų kokybės studentai gali lengvai pasirinkti kitą paslaugos teikėją, veikia kaip disciplinuojantis mechanizmas, kuris verčia gerinti darbo kokybę. Taigi, daug svarbesnis šioje situacijoje yra ne pats pasirinkimo faktas, o studento teisė ir galimybė pasirinkti. O pasirinkti, kur neštis krepšelį, būsimi studentai tikrai nori. Net 89 proc. moksleivių Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktoje apklausoje pritaria šiai galimybei.

Taigi, reali ir potenciali konkurencija yra labai naudinga ne tik privačioms, bet ir valstybinėms aukštosioms mokykloms. Privačios įstaigos, teikdamos rinkoje vertinamą išsilavinimą, visada privalo rūpintis paslaugų kokybe, nes nuo to priklauso jų išlikimas. Tuo tarpu valstybinės mokyklos, nekonkuruodamos rinkoje, praranda paskatas tobulėti, yra izoliuojamos savotiškoje virtualioje, įsivaizduojamoje realybėje, o pasekmes, atėjus į darbo rinką, tenka srėbti šių mokyklų studentams.

Pasaulinis kontekstas

Dar niūriau gręsiantys žingsniai atgal į praeitį aukštojo mokslo sistemoje atrodo pasauliniame kontekste. Gyvename laikais, kai per 24 valandas galime nukeliauti į tolimiausią pasaulio kampelį.  Užsienio universitetai siūlo didelę įvairovę studijų programų, stipendijų ir praktikų. Atviros šalių sienos leidžia panaudoti įgytas kompetencijas viso pasaulio darbo rinkose. Pasaulyje garsūs privatūs universitetai, tokie kaip Ivy lygos JAV nariai, dešimtmečiais demonstruoja savo pranašumą ir aukštą mokslo lygį, tačiau Lietuvoje vis tiek dar girdime provincialius balsus apie privačių įstaigų norą pasipelnyti ir pardavinėti diplomus. Tie, kas ieško beverčių diplomų Lietuvoje, puikiai žino, kur reikia belstis ir tai tikrai ne privatūs universitetai.

Pasidžiaugti galima tik dėl to, kad pasaulio atvirumas ir lengviau prieinama informacija suteikia esamiems ir būsimiems studentams savotišką imunitetą valdžios atstovų planams, palieka galimybę priimti sprendimus patiems, išvykti ar ieškotis pinigų kokybiškoms studijoms. Tačiau bus ir tokių, kurie patikės, kad gali gauti naudingą išsilavinimą nuo konkurencijos izoliuotose valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jų labiausiai ir gaila, nes nutiks kaip su močiutės lepinamu vaiku – tu vaikeli pats šauniausias, pats geriausias, tik būk geras, neik į lauką, kad netyčia nepamatytum, koks esi iš tiesų. Leisdami apriboti konkurenciją, leisime tyliai naikinti ir iliuzijomis maitinti valstybines aukštąsias mokyklas ir jų studentus.