Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad vien kalbos apie papildomo sveikatos draudimo reikalingumą bei įvairių modelių, vadinamų draudimu, siūlymas, sistemos nepagydys. Lietuvai šiandien svarbu yra konkurencinga, legaliais mokėjimais ar paciento priemokomis paremta sveikatos apsaugos sistema, kurioje atsirastų bei plėtotųsi individualusis sveikatos draudimas.
Vyriausybei metai iš metų veiklos programose keliant tikslą įvesti papildomą sveikatos draudimą, faktiškai šalyje ir toliau vyksta šešėliniai, pusiau legalūs ar tik gydymo metu sužinomi mokėjimai už sveikatos paslaugas.
Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, Vyriausybės pareiga turėtų būti ne draudimo ar kitų priemonių, pavadintų draudimu (pvz., sveikatos santaupų sąskaitų), kūrimas, o konkurencingos, legaliais mokėjimais ar paciento priemokomis paremtos sveikatos apsaugos sistemos sukūrimas.
„Reikia sutvarkyti mokėjimus sveikatos sistemoje, legalizuoti paciento priemokas, aiškiai pasakyti, kokias ir kiek sveikatos paslaugų gali gauti pacientas, apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Privalomasis sveikatos draudimas nedraudžia ir negali apdrausti nuo visų sveikatos sutrikimų rizikų. Vyriausybė turi priimti sprendimus dėl šių rizikų mažinimo, išlaidų kompensavimo atskiroms visuomenės grupėms (socialiai remtiniems, mažamečiams vaikams ir kt.), tačiau prisidengdama kalbomis apie draudimą, neturi vilkinti bendros sveikatos sistemos pertvarkos“, – sako R. Šimašius.
Draudimas yra tik finansinis instrumentas, kurio pagalba gyventojas gali sumažinti ateities rizikas, apmokėti gydymosi išlaidas. Gyventojai žino ir praktiškai patiria, kad sveikatos apsauga jau dabar yra iš dalies mokama. Vieni mokėjimai yra šešėliniai, kiti – pusiau legalūs, tačiau neretai aiškiai nepaskelbti ir pacientui iš anksto nežinomi.
„Šešėliniai mokėjimai anaiptol nėra toleruotini, nors mokančiam ir paslaugą greičiau ar kokybiškiau gaunančiam pacientui, tą akimirką jie, galbūt, yra parankūs. Neoficialaus primokėjimo praktika, egzistuojanti valstybiniame sektoriuje, iškraipo konkurenciją, apsunkina privačių sveikatos paslaugų teikėjų galimybę konkuruoti su valstybiniu sektoriumi. Neoficialūs mokėjimai – tai taip pat valstybės negauti mokesčiai, blogesnės paslaugos kitiems (nemokantiems) pacientams, paciento prarasta galimybė legaliai reikalauti bei teisiniu būdu spręsti kylančius ginčus“,- esamą padėtį sveikatos sistemoje aiškina LLRI prezidentas.
Beveik visose Europos valstybėse galioja praktika skelbti už gydymą atsieinančias paciento priemokas. Žinodamas kainą, pacientas tampa atsakingu sveikatos paslaugų vartotoju. Legalūs, aiškūs, paskelbti mokėjimai įgalintų legaliai įsigyti kokybiškesnes sveikatos paslaugas, leistų planuotis asmenines išlaidas sveikatai, o taip pat suteiktų galimybę ieškoti būdų kaip sumokėti už sveikatos paslaugas (tarp jų ir papildomo sveikatos draudimo pagalba).
Kontaktinis asmuo:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė, Tel. 85 252 62 63, El.p. Laura@lrinka.lt.
