D. Sujetaitė. Pagaliai į ratus – ir privačiai medicinai, ir pacientams

Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomi sveikatos sistemos pakeitimai, kurie suduotų smūgį tiek privačiai medicinai, tiek privačiai norintiems gydytis žmonėms. Gerai, kad vienbalsiai nuspręsta įstatymus tobulinti. Belieka tik „nenutobulinti“, o iš ties patobulinti. Nes peržiūrėti tikrai yra ką.

Pirma, būtų keičiama sutarčių sudarymo su ligonių kasomis tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, turės atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – 3 metų patirtis. Tačiau toks reikalavimas negaliotų įstaigoms, kurios jau dabar turi sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Ligonių kasa privalo sudaryti ir yra sudariusi sutartis ir su visomis valstybinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Koks tokio reikalavimo rezultatas? Aišku, viena – jis iš esmės būtų taikomas tik privačioms gydymo įstaigoms. Gerai bent tai, kad dalis politikų pagaliau susiprato (bent trumpam), kad 3 metų patirties reikalavimas užkirs kelią naujoms įstaigoms patekti į rinką.

O juk Konstitucinis Teismas jau daugiau nei prieš metus išaiškino, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti PSDF lėšas.

Antra, ne ką mažiau diskusijų sukėlė ir numatomas viešo konkurso savivaldybėse organizavimas. Ką reikštų toks konkursas? Savivaldybės kontroliuotų sveikatos priežiūros įstaigų steigimą ir sutarčių sudarymą su ligonių kasomis. Politikai mušasi į krūtinę, kad taip bus sprendžiamos regionų problemos – miestuose yra didelis paslaugų teikėjų skaičius, o rajonuose trūksta gydymo įstaigų ir paslaugų.

Tačiau vargu, ar valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos rajone atsidarytų savo skyrių ar filialą. Juolab, kad dabar vyksta priešinga politika: įstaigos pertvarkomos ir sujungiamos, siekiant taupyti lėšas. O jei ir atsidarytų, savivaldybė konkurse būtų labiau suinteresuota leisti steigtis jos pavaldume esančiai gydymo įstaigai. Taigi – vien paskatos piktnaudžiavimui ir savo įstaigų protegavimui.

Vis tik valstybinių sveikatos priežiūros skyrių dėl skylėtų finansų vargu ar artimiausiu metu bent vienas atsiras. Tad koks tuomet yra konkurso tikslas? Tai tik dar vienas kliuvinys patekti į rinką.

Savivaldybė įstaigų veiklą reguliuos pagal jų ketinimus gauti PSDF lėšas. Jei gydymo įstaiga nepretenduos į PSDF lėšas, ji galės laisvai steigtis, jei norės gauti paslaugų apmokėjimą iš PSDF, turės dalyvauti viešame konkurse. O jis organizuojamas bus tik tuomet, kai savivaldybė nuspręs, ar rajone trūksta paslaugų teikėjų. Taigi, jeigu savo iniciatyva privati sveikatos įstaiga nuspręstų steigtis mažoje rajono savivaldybėje, ji negautų vieno iš pagrindinių finansavimo šaltinių. Jokių paskatų jai steigtis nebelieka.

Taigi, bet kuriuo atveju viešas konkursas esamų problemų nespręstų. Vietoj palankių sąlygų, kurios skatintų ateiti privatų sektorių į regionus, statomos barikados ir tveriamos tvoros.

Trečia, kol vyksta diskusijos dėl naujų reguliavimų, priešinamos valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, visiškai pamirštamas svarbiausias sveikatos sistemos dalyvis – pacientas. Kaip tokios reformos atsilieps pacientams?

„Pinigai seka paskui pacientą“ – pagrindinis dabartinės sistemos privalumas. Tai reiškia, kad kiekvienas gali kreiptis į norimą gydymo įstaigą (nesvarbu, ar į privačią, ar į valstybinę) ir ten gauti PSDF finansuojamas paslaugas. Visiškai teisinga: kiekvieną mėnesį žmogus sąžiningai moka PSD įmokas ir esant reikalui gali laisvai pasirinkti paslaugų teikėją. O dabar siūloma eiti priešingu keliu, t. y. priėmus pakeitimus pacientų teisė rinktis būtų suvaržyta.

Gerai bent tai, kad Sveikatos reikalų komitete nutarta siūlomų projektų ydingas nuostatas tobulinti. Bus sudaryta darbo grupė, kuri per artimiausias dvi savaites ieškos geresnių sprendimų. Blogai tai, kad tas dvi savaites nežinosime, kur pakryps tobulinimai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau anksčiau išsakė poziciją dėl Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstatymo projektų, kuriuose siūloma reglamentuoti šiuos diskriminacinius, ūkinę veiklos laisvę ribojančius ir pacientų pasirinkimo teisęs pažeidžiančius reikalavimus.