D. Sujetaitė. Ar valdžia uždraus prisimokėti už geresnes sveikatos paslaugas?

Sveikatos srityje ruošiamasi priimti įstatymų pakeitimus, kuriais valdžia sieks apriboti pacientų galimybes rinktis geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.

Dabar pacientai gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas ir jų kainų skirtumą apmokėti patys. Kitaip sakant, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl reikalingo medicinos prietaiso ar kitos paslaugos, gydytojas pirmiausia informuoja pacientą, kas finansuojama iš PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondas). Tačiau pacientas turi galimybę pasirinkti brangesnį, geresnės kokybės ar kito gamintojo siūlomą prietaisą ar paslaugą – apmokėti savo lėšomis ir gauti dalinį išlaidų kompensavimą. Tokiu atveju, vieną paslaugos dalį dengia PSDF, kitą dalį (skirtumą) apmoka pats pacientas. Būtent pastarąją galimybę siūloma panaikinti. Kokias problemas sukeltų toks draudimas?

Problema Nr. 1. Ribos pacientų galimybę rinktis kokybiškesnes paslaugas

Dabar pacientas pats sprendžia: nori perka brangesnį prietaisą ar paslaugą, nori eina konsultuotis pas kitą gydytoją, nori renkasi kitą įstaigą. Tai yra jo paties apsisprendimas. Kiti pacientai, kurie nesirenka brangesnio gydymo, tiesiog gauna valstybės finansuojamą paslaugą.

Tačiau, pagal naują reglamentavimą pacientai galėtų gauti tik bazinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. O jei ir rinktųsi brangesnes paslaugas, turėtų mokėti visą paslaugos kainą, t. y. praprastų teisę gauti valstybės kompensaciją, negalėtų pasinaudoti savo sumokėtais draudimo pinigais. Be abejo, tai būtų nesąžininga ir neteisinga pacientų atžvilgiu, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, o dabar turėtų viską apmokėti iš savo kišenės, jeigu norėtų brangesnių paslaugų. Taip būtų pažeidžiamas ir draudimo principas, kai gyventojas, kiekvieną mėnesį mokėjęs mokesčius iš draudimo negalėtų gauti paslaugų apmokėjimo.

Problema Nr. 2. Pablogėtų gydymo įstaigų finansinė padėtis

Dabar daugelis gydymo įstaigų dirba nuostolingai, nes ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka ne visą bazinę kainą, o suteiktų viršplaninių paslaugų taip pat neapmoka. Taigi, valstybė nepajėgi padengti net realių paslaugos sąnaudų. Ir vietoj to, kad būtų imamasi priemonių pritraukti papildomą finansavimą, elgiamasi priešingai. Todėl, panaikinus galimybę pacientams patiems apmokėti paslaugų skirtumą ir gydymo įstaigoms uždraudus imti priemokas, sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų paslaugų sąnaudos dar labiau išaugtų. Dėl to įstaigos patirs dar didesnius finansinius nuostolius.

Problema Nr. 3. Pablogėtų paslaugų prieinamumas

Draudime prisimokėti yra gerai paslėptas užmojis eliminuoti privatų sektorių iš Lietuvos sveikatos sistemos. Privačios gydymo įstaigos tik už valstybės nustatytus paslaugų įkainius būtų nepajėgios paslaugų kaina konkuruoti su valstybinėmis įstaigomis. Todėl dalis privačių gydymo įstaigų tiesiog bus priverstos pasitraukti iš sveikatos sektoriaus. Dėl sumažėjusios konkurencijos valstybė susidurs su dar didesne problema visiems pacientams laiku užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat pacientams sumažėtų galimybės pasirinkti gydymo įstaigą.

Problema Nr. 4. Padidėtų korupcija medicinoje

Akivaizdu, kad apribojus galimybę pacientams paslaugų dalį apmokėti patiems, jie ieškos kitų būdų, kaip gauti reikalingą geresnę kokybišką paslaugą. Vieni kreipsis į privačią gydymo įstaigą ir ten sumokės visą paslaugos kainą. Kiti, negalėdami legaliais būdais prisimokėti už geresnes paslaugas, dar dažniau naudos nelegalius atsiskaitymo būdus. Taigi, tokie pakeitimai tik sudarytų palankesnes sąlygas šešėliui medicinoje plėtotis. Uždraudus legaliai prisimokėti, skaidrumas sveikatos sektoriuje tikrai nemažės.

Problema Nr. 5. Gydytojų konsiliumo organizavimas sukeltų papildomą naštą gydytojams

Gerai bent tai, kad kreipiantis dėl stacionarinių paslaugų pacientui paliekama galimybė pasirinkti brangesnį gydymą. Tačiau, blogai tai, kad pacientui pasirinkus brangesnį gydymą, gydytojų konsiliumas (mažiausiai trys gydytojai) nuspręstų, ar toks gydymas pacientui yra būtinas ar ne. Taigi, gydytojų konsiliumus sukeltų papildomą naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir gydytojams, kurie turėtų atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo. Dėl to gali dar labiau padidėti pacientų laukimo eilės. Pasirinkti geresnį ambulatorinį gydymą jokių galimybių apskritai nebelieka.

Akivaizdu, kad sveikatos sistemos pakeitimai turės vieną vienintelį poveikį. Labiausiai nukentės dirbantis, mokesčius mokantis žmogus. Belieka tik atsakyti į klausimą – norime daugiau problemų sveikatos sektoriuje, ar norime kuo greičiau išspręsti esamas problemas? Teisingas atsakymas aiškus. Tačiau neaišku, kodėl pasirenkamos priemonės, kurios sukeltų problemų tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms, tiek visai sistemai. Kodėl reikia varžyti pacientų pasirinkimą norint legaliai prisimokėti? Juk jie jokios papildomos naštos nei valstybei, nei gydymo įstaigoms nesukuria. Priešingai, prisidėdami prie savo sveikatos gydymo, tik palengvina valstybės įsipareigojimus.