Ekspertizė. Apdraustųjų pajamų vidurkio viešinimas pažeistų įmonių privatumą ir konfidencialumą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projekto Nr. 15-900

Įstatymo projektu siūloma viešinti draudėjo apdraustiesiems apskaičiuotų pajamų vidurkį ir priskaičiuotų “Sodros” įmokų sumą.  Nepritariame šioms pataisoms dėl šių priežasčių:

Apdraustųjų pajamų vidurkio viešinimas pažeistų įmonių privatumą ir konfidencialumą.

Veiklos privatumas ir konfidencialumas yra svarbi įmonių veiklos sąlyga. Veikdamos rinkoje, įmonės konkuruoja savo sukurtais skirtingais veiklos modeliais, taikydamos skirtingą darbuotojų, įrenginių ir kitų sąnaudų santykį ir kt.

Konkuruodamos tarpusavyje, įmonės siekia neatskleisti konkrečių savo veiklos modelių. Kadangi įmonių sąnaudos atspindi įmonių taikomą veiklos modelį, jos turėtų būti konfidencialios.

Kaip kad įmonių įsigyjamų įrenginių kainos yra konfidenciali informacija, taip pat ir darbuotojų darbo užmokesčių vidurkis turėtų išlikti privatus ir neturėtų būti viešinamas.

Apdraustųjų pajamų vidurkio viešinimas nepadėtų kovoti su nedeklaruotu darbu

Valstybinėms institucijoms, kovojančioms su nedeklaruotu darbu jau ir šiandien yra prieinami visi duomenys ne tik apie vidutinį darbo užmokestį, mokamą įmonėse, tačiau ir apie individualių asmenų darbo užmokestį. Dėl šios priežasties papildomas viešas vidutinio darbo užmokesčio skelbimas niekaip neprisidėtų prie kovos su nedeklaruotu darbu. Tie asmenys, kuriems atsirastų priėjimas prie informacijos apie įmonėse mokamą vidutinį darbo užmokestį (įmonės darbuotojai, užsakovai, partneriai ir kt.) nėra atsakingi ir neturi pajėgumų kovoti su nedeklaruotu darbu. O su šia problema kovojančios valstybės institucijos šiuos duomenis jau ir taip turi.

Pagrindinės nedeklaruoto darbo priežastys Lietuvoje nėra informacijos trūkumas. Pirmiausia tai aukštas darbo santykių apmokestinimas. Tai rodo įvairūs tyrimai.

Pavyzdžiui, 2013 m. LLRI gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą apklausos duomenimis, dažniausiai nurodama priežastis, kodėl žmonės dirba nelegaliai arba dalį atlyginimo gauna “vokeliuose” yra susijusi su finansine nelegalaus darbo ir “vokelių” nauda, t.y. nelegaliai į “rankas gaunamas didesnis darbo užmokestis nei dirbant legaliai”. Taip atsakė 62 proc. Lietuvos gyventojų.

2007 m. atliktame Europos Komisijos tyrime, kuriame apklausta 26,8 tūkstančių ES šalių gyventojų atskleista, kad kaip svarbiausią nelegalaus darbo priežastį ES gyventojai įvardijo tą, jog iš nelegalaus darbo naudos gauna abi pusės (47 proc. atsakiusiųjų pažymėjo šį variantą).

Taigi, pagrindinė nedeklaruoto darbo priežastis yra aukštas darbo jėgos apmokestinimas. Nedeklaruojant darbo ir nemokant mokesčių, tiek darbdavys, tiek darbuotojas gauna didelę finansinę naudą. Sprendžiant nedeklaruoto darbo priežastis pirmiausia būtina mažinti darbo jėgos apmokestinimą.