Lietuvos šešėlinė ekonomika Nr. 1. Naujas periodinis leidinys

sesLietuvos šešėlinės ekonomikos leidinys Nr. 1

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato naują periodinį leidinį „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Šiame leidinyje be kitų pateikiami ir nauji duomenys apie šešėlį Lietuvos alkoholio, cigarečių ir kuro rinkose. Planuojama leidinį leisti du kartus per metus, į pagalbą pasitelkiant ir rinkos dalyvius bei valstybines institucijas.

„Bendradarbiaudami su valstybinėmis institucijomis ir rinkos dalyviais išleidome leidinį, kuriame pateikiame naujų duomenų apie Lietuvos šešėlinę ekonomiką. Šešėline ekonomika vadiname ekonominę veiklą, kuri vykdoma nesilaikant teisės aktų ir kuri nėra oficialiai deklaruojama. Svarbu, kad šis leidinys apžvelgia šešėlį alkoholio ir kuro rinkose, apie ką anksčiau informacijos buvo mažai, ji buvo fragmentiška. Kartu su partneriais sukūrėme nelegalios alkoholio rinkos vertinimo metodiką, turime įdomių skaičių,“ – komentuoja LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

LLRI atliktas tyrimas ir skaičiavimai rodo, jog spirituotų, stipriųjų gėrimų rinkoje nelegalios prekės 2012 m. sudaro 36 proc. rinkos. Cigarečių rinkoje šešėlis siekia 29 proc. Nelegali kuro rinka siekia apie 18 proc. LLRI vertinimai grįsti Lietuvos seniūnijų seniūnų, gyventojų, rinkos specialistų apklausomis, anksčiau atliktais tyrimais bei akcizinių rinkų dalyvių suteiktais duomenimis.

Seniūnų apklausa parodė, jog daugelyje Lietuvos seniūnijų galima įsigyti nelegalių alkoholinių gėrimų. 60 proc. apklausoje dalyvavusių seniūnų teigė, jog jų seniūnijoje galima įsigyti nelegaliai platinimo (gaminamo) alkoholio. Tik apie 17 proc. tikino, jog jų seniūnijoje nelegaliai platinamo alkoholio nėra.

Tyrime taip pat daug dėmesio skiriama šešėlinės ekonomikos priežastims. Pagrindine šešėlinės ekonomikos priežastimi įvardijamas reguliavimų ir mokesčių lygis.

„Mokesčiai ir reguliavimas yra legalios veiklos sąnaudos. Todėl kuo didesni yra mokesčiai ir kuo daugiau privalomų reguliavimų patiria veikiantieji legaliai, tuo didesnė paskata rinkos dalyviams vengti jų veikiant šešėlyje,“ – teigia V. Žukauskas.

Tai, kokį poveikį šešėlinei ekonomikai turi mokesčių ir reguliavimų lygis, priklauso nuo šiandieninės šalies ekonominės padėties, pajamų ir pragyvenimo lygio. Šalyse, kuriose aukštesnis pajamų ir pragyvenimo lygis, gyventojai didesnę dalį pajamų gali skirti ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Kitaip yra mažų pajamų ir žemo pragyvenimo lygio šalyse, kuriose didėjant mokesčiams ar mažėjant pajamoms gyventojai priversti ieškoti alternatyvių prekių įsigijimo būdų – pigesnių prekių ir paslaugų šešėlinėje ekonomikoje.

„Net ir tokio paties dydžio mokesčio tarifas gali turėti skirtingą įtaką šešėlinei ekonomikai skirtingų pajamų ir pragyvenimo lygio šalyse. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis akcizai nėra didžiausi, Lietuvos gyventojai akcizines prekes įperka sunkiai dėl žemesnio pragyvenimo lygio,“ – teigia LLRI ekspertas.

Pačių Lietuvos gyventojų pakantumas šešėlinei ekonomikai taip pat kuria palankias sąlygas šešėliui. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje dažnai nėra nei smerkiama, nei atmetama kaip amorali veikla. Pavyzdžiui, gyventojų apklausos duomenimis, 33 proc. šalies gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Žemesnės kuro, cigarečių ir alkoholio kainos kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje sudaro palankias sąlygas kontrabandai, o aukštas šalies korupcijos lygis mažina šešėlinės veiklos riziką ir sąnaudas – lengva ir papirkti pareigūnus, ir išsisukti pažeidus įstatymus.

V. Žukausko teigimu, leidinį planuojama leisti du kartus per metus. Kituose numeriuose numatyta apžvelgti ne tik alkoholio, cigarečių ir kuro rinkas, bet ir kitas šešėlinės ekonomikos dalis – nelegalų darbą, neoficialų darbo užmokestį.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, 2010 m. Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis BVP buvo apie 30 proc. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva užima 4-ą vietą tarp 31 Europos šalies. Nuo 2008 m. šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sparčiai augo, 2011-aisiais ir 2012-aisiais augimas sustojo, tačiau šešėlinės ekonomikos dalis BVP išliko aukšta.