Pensijų reformos klystkeliai

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atstatomi į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą, nuostatos dėl didesnių pervedimų atstatymo nebeliko.

Užuot reformavusi griūvančią „Sodrą“, valdžia dabar paskubomis bando jos principus pritaikyti privačiame kaupime: Seimui pateiktos įstatymų pataisos, pagal kurias kaupime atsiras perskirstymas. Numatyta, kad pervedimai į žmonių asmenines sąskaitas bus sudaryti iš trijų dalių – be dabartinės 2 proc. dydžio pervedamos „Sodros“ įmokos dalies, žmogui, raštiškai neatsisakiusiam kaupti daugiau, iš pajamų automatiškai bus nuskaičiuojamas 1 proc. nuo jo darbo užmokesčio, o iš valstybės biudžeto jam bus pervedama 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidija. Ši subsidija yra sąlyginė: norintys ją gauti, privalės kaupimui skirti papildomą 1 proc. pajamų. Tai reiškia, kad lėšų kaupti neturintys mokesčių mokėtojai bus priversti subsidijuoti tuos, kurie turi galimybių kaupti papildomai.

Šiame etape būtina atstatyti pervedimus į ankstesnį 5,5 proc. lygį, o ne užsiimti naujadarų kūryba, keičiančia visą pensijų kaupimo koncepciją. Esamas pensijų kaupimo modelis yra geras ir jam trūksta ne valstybinės subsidijos, bet valstybinio atsakingumo. Pensijų reforma ir pasitikėjimas ja gali išsilaikyti tik jei principinės nuostatos bus ilgalaikės. Kaupimo sistemos kaitaliojimai ne tik pakerta pasitikėjimą pensijų kaupimu, bet apskritai gali jį numarinti jam dorai nė neįsibėgėjus.

Milijonas dirbančiųjų, savo senatvei jau kaupiančių antroje pensijų pakopoje, tikisi pervedimų į jų sąskaitas atstatymo į ankstesnį 5,5 proc. lygį ir viltingai gręžiasi į Konstitucinį Teismą, svarstysiantį pervedimų sumažinimo atitikimą Konstitucijai. Antros pensijų pakopos pertvarka daroma tokia skuba, kokia, deja, nepasižymėjo taip ir neįvykusi „Sodros“ reforma. Sprendimus dėl esminės „Sodros“ pertvarkos ateinančiai valdžiai nukėlę politikai stengiasi sujaukti pensijų kaupimą net nepalaukę Konstitucinio Teismo sprendimo.

Valdžios užsispyrimas neatstatyti ankstesnių 5,5 proc. pervedimų reiškia, kad „Sodros“ sistema eilinį sykį gelbėjama senatvei taupančių būsimų pensininkų sąskaita. Nepamirškime, kad ir 2008 m. pabaigoje pervedimai į žmonių sąskaitas buvo sumažinti gelbėjant ne ką kitą, o stulbinantį deficitą turinčią „Sodrą“.

Numarindama pensijų kaupimą, valdžia dar ir siūlo žmonėms grįžti į „Sodrą“. Dalis būsimų pensininkų gali taip padaryti jau vien dėl to, kad esant dabartiniams 2 proc. pervedimams kaupti jiems nebeapsimoka, o papildomą procentą skirti kaupimui jie neišgali. Vis gi jeigu jau siūloma leisti grįžti į „Sodrą“, reikia leisti ir visiškai iš jos išeiti. Priminsiu, kad visi dirbantieji šiandien moka 26,3 proc. draudžiamųjų pajamų dydžio įmokas „Sodros“ pensijų draudimui. Kartu su šiomis įmokomis išėję iš „Sodros“, žmonės galėtų sutaupyti daug oresnei senatvei nei tas menkas aprūpinimas, kurio galima tikėtis iš „Sodros“.