Bet referendumas „nepraėjo“ ir, nepanašu, kad kas nors rengtų naują. Galima ramiai atsisėsti ir išbraukyti visas nuostatas, kurios akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos ir ES teisės normoms.
Užprogramuoti pažeidimai…
O tai reikia padaryti, nes dėl „saugiklių” įstatymo ES jau pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą. (Apie tai, kad „saugiklių” įstatymas gali būti nesuderinamas su ES teise LLRI įspėjo jau seniai). Tokia procedūra yra rimtas signalas, kad „saugiklių” įstatymą reikia taisyti. Ir tikrai ne griežtinimo kryptimi.
Nors politikai savo ruožtu irgi skelbė, kad taisysiantys saugiklių įstatymą, diskusija vyksta dėl smulkmenų (pvz.., gal reikalauti leidimo įsigyjant daugiau nei 5 ha, o ne daugiau nei 10 ha žemės). O ne dėl nuostatų, kurios gali prieštarauti ES teisei ar Lietuvos Konstitucijai.
Apskritai, visas „saugiklių” įstatymas yra teisinis nesusipratimas. Jei lietuviškas „saugiklių” įstatymas iš tikro draustų žemę įsigyti ES piliečiams, tuomet jis prieštarautų ES laisvo kapitalo judėjimo principui. Tai reikštų, kad kai kurios įstatymo nuostatos yra neteisėtos ir turi būti panaikintos. Ir atvirkščiai, jei „saugiklių” įstatymas neprieštarauja ES principams, tai reiškia, kad jis netrukdo žemės įsigyti ES piliečiams.
Paprastai tariant, jei įstatymas žemę „saugo” nuo „užsieniečių”, tai jis yra neteisėtas. O jei teisėtas – reiškia nuo „užsieniečių” jis žemės „nesaugo”. Arba nuo „užsieniečių” „saugo” tiek pat, kiek nuo Lietuvos piliečių.
… arba sąmoningos kliūtys Lietuvos piliečiams
Pamąstykite. Nuo ko žemę „saugo” prievolė prieš perkant įrodyti, kad moki užsiimti žemės ūkiu? Nuo užsieniečių, ar nuo Lietuvos piliečių? Kalbu apie reikalavimą perkant žemę turėti ūkininko pažymėjimą ar bent trejus metus verstis žemės ūkiu. Bet kuri Lietuvos institucija pripažintų, pvz., Vokietijos ar Danijos ūkininko kvalifikaciją, nes priešingu atveju kiltų ginčas, kuri Lietuvos institucija teisme praloštų.
Panagrinėkime kitą „saugiklį“. Kaip nuo užsieniečių žemę „saugo” nuostata, kad Lietuvos teritorijoje nebegalima įsigyti žemės, jei jau turi 500 hektarų. Labai norėčiau pamatyti tą sprendimą, kuriuo vokiečiui ūkininkui nebūtų leista įsigyti žemės Lietuvoje (ypač jei jis neturi 500 ha), vien dėl to, kad jis Vokietijos, o ne Lietuvos pilietis. (Beje, 500 ha nėra labai jau didelis plotas, ypač jei kalbame apie žemės ūkio verslą. Tai tik „2,5 km ant 2 km“; mažas Vilniaus oro uostas užima apie 350 ha).
Iš tikro 500 ha riba „saugo“ žemę nuo Lietuvos žemės ūkio įmonių ir stambesnių ūkių. O tuo pat metu – nuo efektyvumo ir konkurencingumo tarptautinėse rinkose. 2015 metais Lietuvoje buvo registruota virš 120 tūkst. ūkių. Palyginimui – visoje Vokietijoje 2010-ais tebuvo 300 tūkst. ūkių. Nenuostabu, kad vienas ūkis Lietuvoje valdo vidutiniškai 10 ha (palyginimui: viena aikštelė prieš Akropolį yra 4 ha!), Belgijoje – 31,7 ha, Danijoje – 62,9 ha, Latvijoje – 21,5 ir net mažytėje Estijoje – 48 ha. Kurie ūkiai – didesni ar mažesni – tikėtina efektyviau išnaudoja masto ekonomiją, techniką ir investicijas?
Ką daryti įmonėms, kurios turi daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jei į jų plotus įsiterpę svetimos žemės lopinėliai? Esi įkalintas, nes nusipirkti negali. Lygiai taip pat įkalintas yra ir žemės lopinėlio savininkas – jis irgi negali jo parduoti.
Ir dar daugiau keistenybių
Pastebėkite dar vieną „saugiklių“ įstatymo keistenybę. Juk ir dabar yra ūkių ar įmonių, kurios dar anksčiau įsigijo daugiau nei 500 ha. O „saugiklių” įstatymas atgaline tvarka negalioja. Taigi šis įstatymas yra ne prieš visus didelius ūkius, bet prieš naujus, t.y. konkurentus dabartiniams dideliems ūkiams.
Kaip reaguotumėte, jei Lietuvos didieji prekybos tinklai pasiūlytų įstatymu uždrausti atsirasti naujiems prekybos tinklams? Piktintumėtės įžvelgę klastą prieš vartotoją? Ir būtumėte teisūs. Bet juk su žemės ūkio „saugikliais” yra lygiai tas pats. Viena ranka įstatymas lyg ir užsimojęs prieš didelius ūkius ir žemės ūkio įmones, nors tai yra neprotinga iš efektyvumo pusės. Kita ranka įstatymas saugo dabartinius didelius ūkius nuo konkurentų, nors tai neteisinga iš vartotojų ir konkurencijos pusės.
Kas atidžiau sekė diskusiją, pastebės, kad „užsieniečiai“ saugiklių įstatyme jau seniai niekur net neminimi ir neaktualūs. Panašu, kad užsieniečiai tebuvo pretekstas. Vieniems rengti populistinį-komunistinį referendumą ir politiškai pasireklamuoti. Kitiems – iš rinkos išstumti konkurentus. Abi pusės savo tikslų pasiekė.
„Saugiklių“ įstatymą reikia kuo skubiau ir iš esmės taisyti, kol to neprivertė padaryti Europos Komisija. Taip pat naudinga, jei būtų išaiškintos esminių jo nuostatų atitikimas Konstitucijai. Kiekviena diena pradelsta išsisukinėjant ar apsimetinėjant, neva, nieko neįvyko, rizikuoja tapti ieškiniais ar baudomis. O juk baudas mokės mokesčių mokėtojai, o ne įstatymų kūrėjai.
