A. Kazlauskytė. Kuriems Lietuvos piliečiams uždraus pirkti žemę?

Seimas balsų dauguma pritarė žemės saugiklių įstatymui, iki absurdo apribosiančiam lietuvių galimybes įsigyti žemės. Kol kas tai – tik tarpinis balsavimo rezultatas. Jeigu įstatymui bus pritarta ir priėmimo etape, nuo gegužės žemę bus galima įsigyti tik valdžios išrinktiesiems. Kas tie išrinktieji, kuriems valdžia leis pirkti žemę?

Valdžia sako, jog saugiklių įstatymas yra skirtas apsaugoti žmones nuo spekuliantų, superkančių žemę pigiau ir ją parduodančių brangiau. Todėl pirkti žemę bus galima tik agronomo išsilavinimą turintiems arba jau ūkininkaujantiems. Taigi, jeigu nori būti ūkininku, turi jau būti buvęs ūkininku. Taigi, mieli jaunuoliai, kurie susitaupėte pinigų, ketinote kurtis kaime ir gaivinti senelių ūkius. Valdžiai jūs – spekuliantai, ir jums ji žemės pirkti neleis.

O gal saugodamasi nuo spekuliantų nekilnojamojo turto rinkoje valdžia leis pirkti butą tik tiems, kurie jau vieną turi? Nes logika čia ta pati.

Negalės žemės pirkti ir tie, kurie negyvena žemės pardavėjo kaimynystėje. Žemės saugiklių projekte aiškiai nurodoma, jog žemę bus galima pirkti tik toje savivaldybėje, kuriame gyveni, arba besiribojančiose. Taigi, jeigu gyveni Zarasuose, žemės gali dairytis tik tuose pačiuose Zarasuose ir dar Rokiškyje, Utenoje ir Ignalinoje. Anykščių savivaldybėje žemės įsigyti negalėsi, nors techniškai Anykščių savivaldybė yra net arčiau nei tolimasis Utenos galas.

Juoką kelia įstatymų kūrėjų logika. Girdi, dvi valandos kelio nuo namų iki žemės sklypo yra neįveikiama žmogui atkarpa. Valdžia elgiasi taip, lyg Lietuvoje nebūtų automobilių. Žmogus dirba ne prie savo namų? Reiškia – spekuliantas! Tie, kurie gyvena Kaune, bet dirba Vilniuje, matyt, irgi – spekuliantai.

Net jeigu žmogui pasisekė surasti tinkamą pirkti žemę savo savivaldybėje (arba greta esančiose savivaldybėse) dar nereiškia, kad jis galės ją taip paprastai imti ir nusipirkti. Leidimus pirkti žemę išduos tam tikros komisijos, sudarytos iš įvairaus lygio politikų ir biurokratų bei jau esamų tos vietovės žemės savininkų. Taigi, būsimam rapsų augintojui, norint pradėti veiklą, reikės ne tik jau būti buvus ūkininku, bet dar ir turėti ryšių komisijose.

Norisi palinkėti, kad šis raudonasis sapnas niekada neišsipildytų. Šią savaitę Seimo ekonomikos komiteto nariai, perskaitę įstatymą, pakraupo ir grąžino jį atgal tobulinti. Jie negalėjo patikėti savo akimis, jog jų svarstomi saugikliai galios ir lietuviams, apribodami jų galimybes kurtis kaimo vietovėse, ir atvers landas korupcijai.

Tai rodo, kad yra vilties stabdyti šį sovietinį įstatymą, atimantį iš žmonių nuosavybės teises į brangiausią lietuviui turtą – žemę. Reikia vieno – kad Seimo nariai skaitytų, už ką balsuoja. Juk nesinori tikėti, kad tokie žalingi žmogui sprendimai priimami sąmoningai, tyčia ir suvokiant visas iš to kilsiančias pasekmes.