LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo“ projektą (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Nuostatų Projektu siekiama patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo (toliau – Rezervo fondas) sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimą, audito tvarką, veiklą ir atskaitomybę.
Remiantis parengtomis Rezervo fondo nuostatomis, Rezervo fondą sudarytų du subfondai – Pensijų subfondas ir Išmokų subfondas. Pagrindinę Rezervo fondo lėšų dalį sudarytų VSDF biudžeto įplaukų dalis, viršijanti išlaidų sumą.
Rezervo fondo lėšos būtų investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko vertybinius popierius, Europos Sąjungos valstybės narės, Europos Centrinio Banko bei tarptautinių finansinių organizacijų, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius.
Pensijų subfondo dydis būtų lygus paskutinių praėjusių metų VSD fondo išlaidų pensijų išmokų trijų dydžių sumai, o Išmokų subfondo – paskutinių praėjusių metų VSD fondo išlaidų ligos socialinio draudimo, motinystės socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms sumai.
Rezervo fondo lėšos būtų naudojamos kai kalendoriniais metais socialinio draudimo išlaidos ima viršyti įplaukas; biudžeto išlaidoms finansuoti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka nustačius ir paskelbus išskirtines aplinkybes; VSDF biudžeto pensijų išlaidoms finansuoti, kai pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos ima viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas dėl demografijos poveikio, taip pat – Rezervo fondo lėšų investavimo sąnaudoms dengti.
Siūlome: atsisakyti Rezervo fondo steigimo arba numatyti, jog toks fondas steigiamas tik likvidavus VSDF skolą, nes:
Nelikvidavus VSDF skolos nėra prielaidų kurti Rezervo fondą
Rezervinio fondo sukūrimas būtų sveikintinas ir prasmingas dalykas tuo atveju, jeigu „Sodros” fondas neturėtų sukauptos skolos. Įsteigus Rezervo fondą, susidarytų paradoksali situacija, valstybė vienais metais kauptų lėšas Rezervo fonde, o kitais – toliau skolintųsi lėšas deficitui padengti. Tikėtina, kad palūkanos mokamos už skolą viršytų palūkanų pajamas, gaunamas iš Rezervo fondo investicinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad paties VSDF biudžeto išlaidos palūkanoms ir skolų aptarnavimui nuo 2016 m. pradžios siekė 125,2 mln. eurų ir sudarė 3,9 proc. visų VSDF biudžeto išlaidų.
2016 m. lapkričio mėn. VSDF biudžeto skola siekė 3,7 mlrd. eurų. Nuo 2008 m. VSDF biudžete išlaidos viršijo pajamas vidutiniškai 497,4 mln. eurų per metus. Nors tikimąsi, kad 2016 m. VSDF biudžeto pajamos viršys išlaidas ir per 11 šių metų mėnesių pensijų socialinio draudimo įplaukos viršijo išmokas 210 mln. eurų, visgi ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos įplaukas viršijo 120 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir subalansavus pensijų srities išlaidas ir sukūrus Pensijų subfondą, sąlygų sukurti Išmokų subfondui šiuo metu nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl demografinių veiksnių subalansuoti ir pensijų srities pajamas ir išlaidas ateityje bus vis sunkiau.
Kartu, egzistuoja ir politinė rizika, jog Rezervo fondo egzistavimas gali tapti papildomu akstinu didinti pensijoms ar išmokoms. Esami saugikliai, užtikrinantys, jog fondo lėšos naudojamos atitinkamos srities išlaidoms viršijus pajamas, neapsaugo nuo fondo lėšų naudojimo, kai tokia situacija susidaro būtent dėl padidintų išmokų.
Siūlome atsisakyti Rezervo fondo steigimo arba:
1) numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą;
2) numatyti, kad Rezervinis fondas pradedamas kaupti grąžinus skolą.
