Ž. Šilėnas. Informuoti – apginkluoti mokesčių mokėtojus

Kodėl vienu iš svarbiausių klausimų visiems gyventojams – kiek gyventojai sumoka mokesčių – valstybė laikosi požiūrio, kad „mokesčių mokėtojas mažiau žinos – ramiau miegos“? Skaidrumą ir viešumą propaguojanti valstybė pati galėtų kiekvienam mokesčių mokėtojui atsiųsti sąskaitą – kiek mokesčių mokėtojas sumokėjo ir kur gauti pinigai buvo išleisti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas reaguoja į „Verslo žinių“ antradienio redakcijos nuomonę apie Laisvės nuo mokesčių dieną „Ar švenčiame valstybės pabaigą“.

Laisvės nuo mokesčių diena ir asmeninė mokesčių skaičiuoklė „Mokumokesčius.lt“ ir yra skirtos mokesčių mokėtojų informavimui. Kad mokesčių mokėtojai žinotų: kiek jie sumoka, ir kur jų pinigai yra panaudojami. Mokesčių mokėtojų informavimas prieš valstybę yra nukreiptas tiek pat, kiek kasos aparato kvitas yra nukreiptas prieš parduotuvę.

Kai žmogus sužino, kad per mėnesį uždirbdamas 580 Eur „į rankas“ ir juos išleisdamas, jis sumoka 6.100 Eur mokesčių per metus, žmogus susimąsto. Juk politikai ne vienus metus ūžia, kad Lietuva – mažų mokesčių šalis, o mokesčius reikia dar didinti.

Tas pats mokesčių mokėtojas, sužinojęs, kad kiekvienais metais vien valstybiniam sveikatos draudimui jis sumoka apie 1.000 Eur, pradeda klausti, kodėl negalima greitai patekti pas gydytoją. Vairuotojas, supratęs, kad daugiau nei pusė sumos už benziną tenka mokesčiams, pradeda klausti, kodėl kelias duobėtas.

Informuotą mokesčių mokėtoją sunkiau „nurašyti“ kaip neišmanėlį ir pasiūlyti „nesikišti į savo reikalus“. Informuoti mokesčių mokėtojai užduoda nepatogius klausimus. Sutaršo politikų ar valdininkų savireklamą. Nuleidžia ant žemės ministrus, įtikėjusius, kad žmonės gauna pensijas ar sveikatos apsaugą iš ministro asmeninės malonės. Būtent iš informuotų piliečių auga valstybės imunitetas demagogams, užsivilkusiems šimtasiūles ar karines uniformas.

„Verslo žinių“ pasiūlytą kryptį – gilintis į viešųjų išlaidų efektyvumą – mielai priimame. Bet čia reikia ir valstybės institucijų atvirumo, duomenų pateikimo, neišsisukinėjančių atsakymų į užklausimus. O dar geriau būtų, jei savo veiklos efektyvumą vertintų ir pačios valstybės institucijos. Ne formaliai, o sąžiningai atsiskaitant ir pagrindžiant kiekvieną išleistą eurą.