LLRI kreipėsi į LR Seimo biudžeto ir finansų komiteto narius dėl nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo, akcizų didinimo ir tęsti 2015 metų biudžeto projekto svarstymo. LLRI atkreipė dėmesį į 5 aspektus dėl biudžeto projekto ir mokesčių įstatymų pakeitimų, dėl kurių kyla ypatingas nerimas:
- Numatytas spartus išlaidų didinimas, 5 kartus viršijantis infliaciją. Pateiktame biudžeto projekte nacionalinio biudžeto išlaidas (be ES lėšų) siūloma didinti nuo 23,6 mlrd. litų (6,8 mlrd. eurų) šiemet iki 25 mlrd. litų (7,2 mlrd. eurų) kitąmet. Išlaidų augimas sudarys 1,4 mlrd. litų (407 mln. eurų) arba net 6 proc. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos brangs net penkis kartus daugiau, nei Finansų ministerijos prognozuojamas bendras kainų augimas (1,2 proc.). Tuo metu, kai privataus sektoriaus dalyviai yra baudžiami už su euro įvedimu susijusį kainų didinimą, viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį ir nedidinti viešojo sektoriaus paslaugų kainų labiau, nei auga bendros kainos. Nors dalis išlaidų augimo teks krašto apsaugai, šiai sričiai bus skirta tik trečdalis papildomų išlaidų – apie 485 mln. Lt, o likęs išlaidų augimas išsiskirsto po įvairias sritis, pavyzdžiui, savivaldybių išlaidos didės apie 370 mln. litų. Svarbu ir tai, kad daugiau skirti krašto apsaugai galima buvo perskirstant lėšas biudžeto viduje, t. y. ne išleidžiant daugiau, bet atsisakant nereikalingų išlaidų ir funkcijų, mažinant biurokratinį aparatą.
- Biudžeto pajamoms augant daugiau nei 1 mlrd. Lt, vis tiek ketinama didinti mokesčius. Vyriausybė siūlo kelti akcizus ir plėsti nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ratą, mažinant neapmokestinamą NT vertę nuo 1 mln. litų iki 750 tūkst. litų. Svarbu tai, kad NT mokestis yra mokamas nuo turto vertės, o ne nuo gyventojo pajamų. Gyventojai gali turėti brangiai įvertintą NT, bet neturėti pajamų NT mokesčiui sumokėti. Sumažinus neapmokestinamą vertę, Lietuvos didmiesčių senamiesčiuose gyvenantiems pensininkams, daugiavaikėms šeimoms, menininkams ir kitiems nedideles pajamas gaunantiems gyventojams gali atsirasti prievolė mokėti šį mokestį. Taip pat šis mokestis paliestų priemiesčiuose gyvenančias jaunas šeimas, kurios už būstą bankams tebemoka kreditų įmokas. Įvedant šį mokestį teigta, kad tai bus mokestis „prabangiam” NT, tuo tarpu dabar šį mokestį mokėtų vis didesnis skaičius šalies šeimų.
Kartu su biudžetu ketinama didinti akcizus, kurie yra regresiniai mokesčiai – tai reiškia, kad jie santykinai labiau užgula mažiausiai uždirbančiųjų pečius. Akcizų didinimas skatintų gyventojus vartoti nelegalias prekes, o tai turėtų neigiamų pasekmių ir gyventojų sveikatai, ir šešėlinei ekonomikai. Daugiau argumentų dėl šių dviejų mokesčių pakeitimų rasite ČIA ir ČIA.
- Didesnis valstybės biudžeto deficitas reiškia tolimesnį skolos augimą ir didesnes išlaidas už palūkanas, o ateityje – lėtesnį ekonomikos augimą ir mokesčių didinimą. Valstybės biudžeto deficitą siūloma didinti 26 proc. – nuo 940 mln. litų (272 mln. eurų) šiemet iki 1 mlrd. 180 mln. litų (342 mln. eurų) 2015 m. Pritarus tokiam projektui, tai būtų treti metai iš eilės, kai padidinamas valstybės biudžeto deficitas. Šiuo metu Lietuvos skola sudaro beveik 49 mlrd. litų, per pastaruosius 6 metus ji patrigubėjo. Visos palūkanos už valstybės skolą šiemet sudarė beveik 2,3 mlrd. litų, o tai daugiau nei du kartus viršija Lietuvos skiriamas lėšas krašto apsaugai. Didesnė valstybės skola reiškia daugiau išlaidų palūkanoms, didesnius mokesčius ir supančiotą ekonomikos augimą ateityje.
- Nesilaikoma pažado mažinti nacionalinio biudžeto išlaidas. 2014 m. rudenį žadėta, kad 2015 m. nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 31,6 mlrd. litų (9 mlrd. 160 mln. eurų), tačiau dabar siūloma išleisti jau net 33 mlrd. litų (9 mlrd. 557 mln. eurų). Taip pat žadėta, kad biudžeto deficitas bus sumažintas nuo 940 mln. iki 200 mln., tačiau šį rudenį siūloma jį didinti iki 1,2 mlrd. Kadangi ankstesni pažadai yra patvirtinti Seimo nutarimu Nr. XII-662 „Dėl 2014, 2015 ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, būtina jų laikytis ir atitinkamai sumažinti siūlomas biudžeto pajamas ir išlaidas iki nutarime patvirtintų dydžių.
- Oficiali 2015 m. ekonomikos augimo prognozė yra pernelyg optimistinė. Biudžeto projektas paruoštas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad 2015 m. Lietuvos BVP augimas sudarys 3,4 proc. Valstybės Kontrolės išvadoje dėl biudžeto projekto konstatuojama, kad PVM, akcizų, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių prognoses yra pernelyg optimistinės.
Pastaruoju metu pasaulyje didėja nerimas dėl naujos ekonominės krizės. Tarptautinis valiutos fondas šių metų spalį paskelbtoje apžvalgoje „World Economic Outlook“ sumažino pasaulio ekonomikos augimo perspektyvą. Tikimybė, kad artimiausiu metu smuks Eurozonos ekonomika per pastarąjį pusmetį padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktos apžvalgos duomenimis, prastėja Lietuvos verslo atstovų lūkesčiai, ypač prasti lūkesčiai pastebimi maisto pramonės ir transporto srityse. Prastėja ir darbo užmokesčio indeksas. Visa tai verčia nerimauti dėl galimai nepamatuoto Finansų ministerijos prognozės optimistiškumo. Tuo atveju, jeigu prognozė nepasitvirtintų ir biudžeto pajamų planas nebūtų vykdomas, didėtų biudžeto deficitas. Kad taip neįvyktų, būtina iš anksto ranguoti biudžeto išlaidas pagal prioritetus, kad nesurenkant lėšų būtų mažinamos mažiausiai prioritetinių sričių išlaidos.
Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius punktus siūlome:
- Sumažinti numatytą išlaidų augimą – biudžeto programų išlaidas siūlome įšaldyti 2014 m. lygyje, o krašto apsaugos finansavimą ir būtinas kompensacijas mokėti mažinant kitoms sritims skiriamas lėšas.
- Nepritarti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1324 ir Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2382.
- Mažinti biudžeto deficitą.
- Laikytis 2014 m. pabaigoje patvirtintų įsipareigojimų dėl mažesnių biudžeto išlaidų ir biudžeto deficito.
- Pasiruošti galimam ekonomikos nuosmukiui patvirtinant biudžeto išlaidų prioritetus ir išlaidų mažinimo planą.
