Gruodžio 4-ą dieną Seime turėtų būti patvirtintas valstybės biudžetas. Šiuo metu jis dar planuojamas, koreguojamas, svarstoma valstybės skola, deficitas. Žinome, kad krizė baigėsi, bus įvestas euras, anot vieno žymaus praeities politiko „gyvensime geriau ir linksmiau“. Laisvosios bangos radijo laidoje Vektorius apie numatomą biudžetą, koks jis turėtų ir galėtų būti savo nuomonę pateikė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva:
– Sakoma, kad krašto apsaugai reikia skirti papildomų lėšų – niekas su tuo ir nesiginčija – bet kodėl atitinkamai lėšų nenukirpti kažkur kitur? Negali būti, kad visos išlaidos prioritetinės. Žvelgiant, kokia yra krašto apsaugos svarba – beveik milijardas litų jai skiriama iš valstybės biudžeto, tačiau tuo pat metu beveik 500 milijonų litų iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriama žemės ūkiui. Tad, jeigu krašto apsauga yra mūsų prioritetas, turime įvardinti, kas nėra prioritetai, nes kažkur reikia susilaikyti ir mažinti išlaidas.
Kalbėdami apie mokesčius, įsivaizduokime hipotetinę situaciją: jei mokesčių dydis būtų 100 proc., tai niekas jų nemokėtų ir mokesčių surinkimas būtų nulinis, bet niekas nesakytų, kad mokesčiai maži. Aiškumo dėlei, mes paruošėme mokesčių skaičiuoklę adresu www.mokumokescius.lt, kur žmogus įvedęs savo atlyginimą pamatys, kiek mokesčių jis sumoka per metus. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1 500 litų per mėnesį „į rankas“ ir tuos pinigus išleidžia, tai per metus jis sumoka 16 000 litų mokesčių – daugiau nei pusę metų jis dirba tam, kad sumokėtų mokesčius.
Skaičiuoklėje taip pat pateikiamas čekis, kuriame nurodoma, kaip tie pinigai paskirstomi. Pavyzdžiui, iš 16 000 litų krašto apsaugai atitenka 250 litų, policijai – 175 litai, o priešgaisrinei apsaugai – 70 litų. Tačiau tuo pat metu 140 litų atitenka žemės ūkio subsidijoms, 670 litų valstybės aparatui, bedarbių paramai – 210 litų, o palūkanoms už valstybės skolą – net 810 litų. Tai nesulyginami dalykai, kiek skiriama policijai ir kiek atitenka palūkanoms už valstybės skolą. Jei šią situaciją paskaičiuotume šeimai, tai vidutinio buto šildymas kainuotų tiek, kiek yra sumokama palūkanų už valstybės skolą. Ir štai matome, kad krašto apsauga tikrai nėra prioritetas, palyginus su tuo, kiek pinigų skiriama kitiems dalykams. O ateinančiais metais mokestis už skolą kiekvienam žmogui didės.
Visą radijo laidos įrašą galite išklausyti ČIA.
