K. Leontjeva. Mokesčių nulemti

Pamenate ryškiaspalvius, žibančius grupės “Abba” kostiumus? Buvę grupės nariai neseniai atskleidė, kad šią aprangą rinkosi ne tik tam, kad prikaustytų gerbėjų dėmesį, bet ir kad sumažintų savo mokamus mokesčius. Pagal švedų mokesčių taisykles, išlaidos kasdieniame gyvenime nenešiojamiems darbo drabužiams buvo neapmokestintos.

Ne visi pavyzdžiai apie tai, kaip mokesčiai nulemia, o tiksliau – iškreipia žmonių pasirinkimus, yra tokie ryškūs kaip “Abba” kostiumai. Tačiau žmonės su jais susiduria kasdien: taupyti ar vartoti, pirkti būstą ar kaupti vaikų mokslams, dirbti ar gyventi iš pašalpos – visuose šiuose pasirinkimuose didžiulę įtaką turi mokesčiai. Jeigu kiti veiksniai neatsveria, kartais mažesnis ar didesnis apmokestinimas gali tapti pasirinkimo priežastimi, nes mes pagal prigimtį esame linkę rinktis efektyviausius sprendimus.

Iškreipdami pasirinkimus, mokesčiai keičia ne tik konkrečių žmonių likimą – jie nulemia ir visuomenės, net civilizacijos vystymosi kryptį. Kaip teigia mokesčių istorikas Charles Adams, “kai mes apmokestiname, turime reikalo su ugnimi, ir be tinkamos kontrolės ir priežiūros, galime lengvai sudeginti viską, ką ligi šiol pastatėme, ir mūsų viltys turėti geresnį pasaulį gali išsisklaidyti tarsi dūmai”.

Ar politikai žino ir pripažįsta šį pavojų? Deja, diskutuodami apie mokesčius, jie stengiasi kalbėti tik apie pačią idėją, ignoruodami jos įgyvendinimą ir mokesčių įtaką realiems žmonių pasirinkimams. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje buvo pasiūlyta įvesti “traškučių mokestį”, tačiau idėjos autorius nenori diskutuoti nei apie tai, kokie konkretūs produktai būtų apmokestinti ir kokiu tarifu, nei apie pasekmes pramonei ir prekybai. Tačiau juk svarbi ne tik pradinė idėja – konkretus jos įgyvendinimas ir pasekmės gal net svarbesni, nes gali visiškai prieštarauti pirminiam tikslui. Dažnai „dvasingos“ ir „prasmingos“ apmokestinimo idėjos subliūkšta, kai pradedama realiai vertinti, kaip tą mokestį įgyvendinti, kas jį mokės (o kas nemokės, nes galės išvengti), kokią įtaką jis turės kuriantiems tai, kas yra apmokestinama.

Štai prieš šešetą metų “Pringles” gamintojai bylinėjosi su Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcija teigdami, kad “Pringles” – ne bulvių traškučiai, kuriems galiotų standartinis PVM tarifas, o sausainiai ar paplotėliai, kurie būtų neapmokestinti PVM. “Pringles” gamintojai apeliavo į tai, kad bulvės sudaro 42 proc. šių gaminių sudėties, be to, jie gaminami iš tešlos ir yra vienodos spalvos bei formos ir tuo skiriasi nuo įprastų bulvių traškučių. Tampa akivaizdu, kad kai kalbama ne apie abstrakčią idėją “apmokestinti traškučius” arba “neapmokestinti maisto”, reikalai tampa daug sudėtingesni ir reikalauja didžiulės protinės mokesčių konsultantų ir teisininkų mankštos. 2008 m. “Pringles” gamintojai įtikino Londono aukščiausią teismą, kad “Pringles” – ne traškučiai, tačiau po metų vis dėlto pralaimėjo šią bylą apeliaciniame teisme.

Kai Lietuvoje kalbama apie atvejus, kaip mokesčiai iškreipia žmonių elgesį, dažnai manoma, kad tai nurodo mūsų tautiečių “sąmoningumo stoką” arba yra tik lietuviams būdingas bruožas. Tačiau taip nėra. Taip darė švedai dainininkai prieš keturis dešimtmečius. Taip darydavo ir senovės egiptiečiai prieš keturis tūkstančius metų, kai stengėsi išvengti aliejaus mokesčio, po kelis kartus naudodami tą patį aliejų. Kadangi kelis kartus naudoti tą patį aliejų buvo uždrausta, mokesčių surinkėjai galėdavo laisvai užeiti į egiptiečių namus ir tikrinti, ar jie nenusižengia taisyklėms. Jeigu senovės Egipte mokesčių surinkėjai laisvai užeidavo į žmonių namus, tai šiandieninėje Lietuvoje siūloma leisti mokesčių inspektoriams laisvai, neturint net mažiausio preteksto gauti visą informaciją apie žmonių bankų sąskaitas. Plus ça change, plus c’est la même chose

Iš tiesų, visa mokesčių istorija yra ir istorija, kaip mokesčiai iškreipdavo žmonių elgesį. Kai Anglijoje buvo apmokestinti langai, imta statyti namus su mažiau langų. Prireikė pusantro amžiaus, kad ydingas mokestis būtų panaikintas dėl pavojaus žmonių sveikatai. Kai toje pat šalyje buvo apmokestintos plytos, imta jas gaminti didesnes; kai buvo apmokestinti raštuoti tapetai, imta gaminti neapmokestintus vienspalvius tapetus, o raštus tapyti jau ant sienos esančių tapetų.

Lietuvoje pastebimas neretai mokesčių nulemtas žmonių elgesys tėra visos mokesčių istorijos tąsa: kai kas renkasi gyventi iš pašalpų, nes darbo pajamos per daug apmokestintos, kai kas investuoja į vienokią įrangą, nes kitokiai negaliotų pelno mokesčio sumažinimo taisyklė investiciniams projektams. Mokesčių mokėtojams norisi palinkėti, kad politikų kuriami mokesčiai kuo mažiau iškreiptų jų elgesį, kad spręsdami visų pirma galvotume – kuriuo keliu teisinga eiti mums, o ne kur link mus kreipia mokesčių įstatymai.