Šios savaitės Economist straipsnyje „Balsuok už mane, neišmaneli“(Vote for me dimwit) , cituojamas ekonomikos profesorius Bryan Caplan, kuris teigia, kad neinformuoti rinkėjai balsuoja ne atsitiktinai, o pagal tam tikrus asmeninius nusistatymus (bias). O paradoksas tame, kad rinkėjai dažniausiai pasirenka balsuoti už jų padėtį pabloginsiančias priemones.
Caplan išskiria keturis nusistatymus:
– nusistatymas prieš rinką (žmonės nesupranta, kad asmeninė veikla turi teigiamų pasekmių viešosios gerybėms);
– nusistatymas prieš užsieniečius (žmonės nepakankamai įvertina teigiamas bendradarbiavimo su užsieniečiais pasekmes);
– nusistatymas už darbą (žmonės nesupranta, kad gerovę kuria ne darbo vietos, o produktyvumas);
– polinkis į pesimizmą (vertindami ekonominę būklę žmonės linkę manyti, kad situacija yra blogesnė, nei ji iš tikro yra).
Šias pastabas traktuojant ne kaip moralizavimą, o kaip analizę, visi šie pastebėjimai daugiau ar mažiau yra pritaikomi ir lietuviams. Tai iš dalies ir paaiškina, kodėl tie žmonės, kurie iš esmės trokštai materialinės gerovės, renkasi sprendimus, kurie negali netrukdyti tokios gerovės kūrimui.
