Liko mažiau kaip 8 mėnesiai iki prievolės mokesčių administratoriui teikti sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis. Jau nuo spalio įsigalios įstatymai, nustatantys mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis elektroninėmis priemonėmis. Ko iš šių pakeitimų gali tikėtis verslas?
Klausimų daug, laiko – mažai. Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemių kūrimo konkursas paskelbtas vos prieš mėnesį. Parengti sąskaitų faktūrų registro duomenų tvarkymo ir pateikimo ir važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo taisyklių projektai daugiau aiškumo taip pat neįnešė.
Štai i.MAS galimybių studijoje teigiama, jog vien važtaraščių administravimas šalies verslui kasmet kainuoja 83,7 mln. Eur, todėl naujoji sistema turėtų leisti visiškai atsisakyti popierinių važtaraščių naudojimo. Tačiau VMI taisyklių projekte teigiama, kad „Krovinio važtaraščio duomenų pateikimas i.VAZ (elektroninių važtaraščių posistemyje), neturi įtakos siuntėjo pareigai įteikti vežėjui važtaraštį kartu su perduodamu kroviniu, vežėjo pareigoms turėti krovinio važtaraštį krovinio pervežimo metu bei išduoti jo egzempliorių su pristatytu kroviniu gavėjui.“ Ar tai reiškia, kad popierinių važtaraščių atsisakyti visgi nepavyks?
Nerimą kelia ir dar viena šių taisyklių nuostata: „Valstybinė mokesčių inspekcija neatsako už tai, kad dėl informacinių ryšių technologijų mokesčių mokėtojas negalės prisijungti prie i.VAZ arba, kad dėl tokių gedimų bus prarasti ar iškraipyti duomenys jų pateikimo metu.“ Kas bus, jei elektroninė sistema visgi neveiks? VMI sako, jog ji už tai neatsakys. Belieka tikėtis, kad neatsakys ir mokesčių mokėtojas.
Elektroniniai važtaraščiai turėtų padėti kovoje su šešėliu. Anot VMI, dažnai verslininkai, prekiaujantys nelegaliai, prekes pristato pirkėjams, o sąskaitas ir krovinio važtaraščius paprasčiausiai sunaikina. Sustabdžius tokį „verslininką“ krovinio pervežimo metu, jis pateikia popierinį važtaraštį. Pristatęs prekes ir gavęs pinigus popierinį važtaraštį suplėšo, o sandorių nedeklaruoja ir mokesčių nemoka.
Elektroninių važtaraščių nei sunaikinti, nei keisti galimybės nebūtų. Tačiau dėl logiškų priežasčių – tais atvejais, kai įmonė savo transportu veža sau priklausančias prekes – šių važtaraščių VMI teikti nebus privaloma. Tačiau ar nesusidarys tokia situacija, kad visi, veikiantys šešėlyje šia išimtimi ir naudosis? Kaip spręsti šią situaciją – nežinia. Juk vienu atveju atsiranda spraga, kuria galės naudotis nesąžiningi verslininkai, tačiau bandant ją užlopyti labai išaugtų administracinė našta verslui.
Elektroninių važtaraščių duomenų teisingumą VMI tikrins atlikdama operatyvinius patikrinimus. Kyla klausimas, kas vykdys visas šias patikras kelyje? Juk be jų sistema iškart netektų prasmės. Kiek tam reikės žmogiškųjų išteklių ir kiek tai kainuos valstybei – taip pat niekur neįvardyta.
Paprastai tariant, nėra patvirtintų duomenų teikimą reglamentuojančių taisyklių nei sistemos, kuri galėtų tuos duomenis priimti ir apdoroti, nei aiškumo, kaip ši sistema veiks. Belieka tikėtis, kad verslui neteks verstis per galvą, bandant pernakt pritaikyti savo informacines sistemas prie naujų reikalavimų.
