Šįryt akis patraukė skambus šūkis tarp pagrindinių Delfi.lt portalo naujienų: “Lietuvai atėjo laikas drąsiai išlaidauti”, ragina Japonijos ekonomistas. Tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės išgyvena neregėtą valstybių skolų krizę, kai Lietuvoje išeinanti valdančioji dauguma kaltinama praskolinusi mūsų šalį, keista girdėti raginimus skolintis daugiau ir išlaidauti.
Pasirodo, patarimas skolintis yra skirtas ne tik valstybėms – analogišką receptą ekonomistas duoda ir paprastiems žmonėms: “žmonės neturėtų stengtis grąžinti skolų, kai palūkanų norma yra artima 0 proc., jie turėtų skolintis.” Lietuvos žmonės jau pajuto gyvenimo skolon pavojus ir pradėjo taupyti net ir tuomet, kai jiems buvo mažinami atlyginimai. Tačiau toks elgesys yra vadinamas kvailu – žmogau, kaip tu gali nesiskolinti, jeigu palūkanos 0 proc.! Paimk paskolėlę, paišlaidauk, o iš ko grąžinti skolą, galėsi sugalvoti ir vėliau! Juk svarbiausia yra “skatinti ekonomiką”. Turėtų būti akivaizdu, kad tokie sprendimai yra pražūtingi – juk paskolą grąžinti teks, tad skolinimasis tėra problemų sprendimo nukėlimas į ateitį. Tai galioja ir žmogaus, ir valstybės situacijoje.
Ką raginimas drąsiau paišlaidauti reiškia praktiškai? Atsakymo nereikia ieškoti toli – žvilgtelkime kad ir į greta interviu su japonų ekonomistu esančio straipsnio antraštę:
Pasirodo, trijų dienų mokymai sodyboje su pirtimi yra dar per mažas išlaidavimas – norėdami, kad ekonomikos augimas paspartėtų, Lietuvos valdininkai turėtų rengti kad ir septynių dienų mokymus. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Dažnai girdime raginimus, kad valstybė turėtų kurti darbo vietas, tačiau kur yra riba, kada valstybė to nebeturėtų daryti? 2011 m. valstybės sektoriuje dirbo 400 tūkst. žmonių, privačiame – 735 tūkst. Kiek dar reikėtų įdarbinti valstybiniame sektoriuje, kad ekonomika “užsisuktų”? Dar 100 tūkst.? O juk pamirštama, kad viską, kas yra valstybiniame sektoriuje, mokesčiais apmoka privatus sektorius. Tai reiškia, kad jeigu iš biudžeto išleidžiamas milijonas litų, tų pinigų neišleidžia privatus sektorius. Pinigų leidimas iš biudžeto yra joks ekonomikos skatinimas, o tiesiog pinigų perdėliojimas iš vienos kišenės (kurioje žmonėms rūpi, kur ir kiek pinigų jie išleidžia) į kitą (kurioje valdinikams nelabai rūpi, kur ir kiek pinigų jie išleidžia).
Reikia tik tikėtis, kad naujoji valdžia nesivaikys tokių pražūtingų būdų “ekonomikai paskatinti”. Išlaidavimas yra pavojingas dar ir todėl, kad jis nukreipia politikų dėmesį ir energiją nuo būtinų struktūrinių reformų, sudaro įspūdį, kad užkimšus vieną ar kitą probleminę biudžeto sritį pinigais, problemos dings. O juk kelis metus drąsiau paišlaidavus skolas vis tiek teks grąžinti, skirtumas bus tik toks, kad skolų prisikaupė dar daugiau, o pinigai išleisti kur nereikia.
Lengva skatinti išlaidauti kitus, kai skolas ne tau grąžinti. Lengva ir išlaidauti, kai skolos krenta ne ant tavo, bet ant mokesčių mokėtojų pečių. Todėl ir drąsos politikams reikia ne tam, kad išlaidautų, o kad pagaliau nustotų tai darius.
