Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių patvirtinimo“ projektą 12-1980-01 (toliau – Gairės) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Pastabos
Gairės yra nepakankamai tikslios, suprantamos nevienareikšmiškai. Turint galvoje, kad pagal Gaires vėliau bus siekiama keisti visą teisės aktų sistemą, tokios formuluotės Gairėse yra netoleruotinos. Vien jau dėl šios priežasties pateiktas Gairių projektas negali būti patvirtintos. Jas reikia detalizuoti ir tikslinti.
Gairės yra neargumentuotos. Kiekvienas iš Gairių punktų (ypač 1.1) reikalautų esminių ir gausių pokyčių tiek teisinėje bazėje, tiek šilumos ūkio sektoriuje. Nei viena iš gairių nėra argumentuota ar pagrįsta (lydinčiuose dokumentuose), kad būtų galima inicijuoti tokio masto pokyčius.
Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketas nuostatos nėra taikomos šilumos sektoriui. Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo ekonominė nauda ir pagrįstumas yra įvertintas tik elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriuose. Jų įgyvendinimas fragmentuotose centralizuoto šildymo rinkose yra neišbandytas ir nepagrįstas.
Konceptualiai panašumų tarp centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) ir kitų energetikos sektorių yra. Bet lygiai tokių pat panašumų yra tarp energetikos sektoriaus ir bet kokios kitos ūkinės veiklos. Remiantis tokia argumentacija, galima siūlyti ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas pritaikyti pvz., maisto gamybos pramonei, žiniasklaidai ar bet kokiai kitai ūkinei veiklai, turinčiai vertikalios integracijos elementų.
Dėl lydraštyje pateiktų teiginių
Dėl iš įmonių nuosavybės kylančių problemų
Lydraštis teigia, kad „Dabartinė situacija šilumos ūkyje atskleidė, kad dalis savivaldybių, tų savivaldybių valdomų šilumos tiekimo įmonių ar privatiems subjektams išnuomotų šilumos ūkių valdytojų ne visais atvejais sugeba užtikrinti vartotojų ilgalaikių interesų tenkinimą ir nenutrūkstamo šilumos energijos tiekimo užtikrinimą konkurencingomis bei ekonomiškai pagrįstomis kainomis.“ Tačiau šis teiginys nėra pagrindžiamas, nėra pateikiami kokie nors šį teiginį iliustruojantys faktai ar dokumentai. Dar daugiau, nėra pagrindžiama, kaip ir kodėl yra manoma, kad problemos CŠT sektoriuje kyla iš CŠT įmonių nuosavybės ar veiklos organizavimo formos. Lygiai taip pat šis teiginys neįrodo, kad problemos būtų išspręstos dalį funkcijų ar nuosavybės perdavus valstybei.
Lydraštyje taip pat teigiama, kad situacija pagerėtų, jei daugiau gamintojų būtų prijungiama prie tiekimo tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos gamyba yra pripažinta konkurencine veikla. Be to, pagal galiojančias taisykles nepriklausomų gamintojų prijungimas prie tiekimo tinklų yra privalomas ir remiantis dabar esančiu reguliavimu. Nėra pagrįsta ir nėra pateikta įrodymų, kad pritaikius ES 3-iojo paketo nuostatas problema būtų išspręsta.
Dėl viešo ir privataus kapitalo pranašumo
Palyginus, kaip įmonės sugeba reaguoti į kuro kainų pasikeitimus (pvz. palyginus taikomų tarifų vidurkius 2011 m. sausio mėn. ir 2012 m. sausio mėn., tampa aišku, kad nėra pagrįstų argumentų, rodančių, kad privačiai valdomos CŠT įmonės veikia prasčiau, nei valdomos viešo kapitalo. Atvirkščiai: privačiai valdomų įmonių tarifų vidurkis minėtu laikotarpiu išaugo mažiau nei kitų įmonių, net atsižvelgiant į skirtingą naudotą kurą. Tai rodo, kad privataus kapitalo įmonės veikia efektyviai ar net efektyviau nei viešo kapitalo valdomos įmonės.
| Vidutinis CŠT tarifo pokytis kylant kuro kainoms: 2011 m. sausio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. |
| CŠT įmonės, kur gamtinės dujos sudarė daugiau nei 50 proc. naudoto kuro |
CŠT įmonės, kur biokuras sudarė daugiau nei 50 proc. naudoto kuro |
| Privačiai valdomos |
Viešai valdomos |
Privačiai valdomos |
Viešai valdomos |
| 11,5 proc. |
15,5 proc. |
7,2 proc. |
7,4 proc. |
| Šaltinis: VKEKK duomenys |
Tyrimai rodo, kad privataus kapitalo, investicijų trūkumas yra kita esminė problema CŠT sektoriuje. Privataus kapitalo investicijos taip pat pritraukia privataus sektoriaus vadybines praktikas, efektyvumo siekimą, valdymą ir kitas organizacijos valdymo inovacijas, padedančias įmonėms tapti efektyvesnėmis.
Dėl konkurencijos skatinimo
Detalūs tyrimai rodo, kad problemos CŠT sektoriuje kyla ne iš sektoriaus ekonominių bruožų (taip vadinama „natūralioji monopolija“), bet iš valdžios sukurto reguliavimo. Valdžios sukurtas reguliavimas riboja vartotojų pasirinkimą ir sukuria monopolinius santykius tarp vartotojų ir įmonių. Viena svarbiausių kliūčių, konkurencijos stabdys CŠT sektoriuje yra miestuose taikomi specialieji šilumos ūkio planai, kurie apriboja gyventojų galimybes apsirūpinti šiluma.
Dėl veiklos efektyvumo didinimo
Galima sutikti su teiginiu, kad kainų reguliavimas turi skatinti efektyvumą. Bet nereikia pamiršti, kad pats kainų reguliavimas yra priežastis neefektyvumui. Kainų nustatymas „kaštai plius“ principu ir vartotojo pasirinkimo apribojimas gali sukurti paskatas reguliuojamoms įmonėms didinti kaštus. Daugiau reguliavimo negali ištaisyti kainų reguliavimo sukurtų problemų. Jei yra pripažįstama, kad kainų reguliavimo sistema yra neefektyvi, kainų reguliavimo mastą reikia mažinti, o ne didinti.
Išvada
1. Gairių projektas yra neargumentuotas, o pačios gairės suprantamos ir interpretuojamos nevienareikšmiškai.
2. ES energetikos politikos 3-iasis paketas nėra taikomas šilumos sektoriui. ES 3-iojo paketo principų, o ypač gamybos ir tiekimo įmonių atskyrimas šilumos sektoriuje nėra išsamiai išanalizuotas.
3. Gairių projektas ignoruoja esminę kliūtį konkurencijai – specialiuosius šilumos ūkio planus, kurie riboja vartotojo galimybę pasirinkti tinkamiausią būdą apsirūpinti šiluma.
Šiuo metu siūlome nepritarti Gairių projektui.
Bet jei bus nuspręsta vis dėlto pritarti Gairių projektui ir jas tvirtinti skubos tvarka, tuomet siūlome patobulinti gairių projektą, jas išdėstant taip:
„1. Patvirtinti šilumos ūkio pertvarkos gaires:
1.1. Įgyvendinti vertikaliai integruotų šilumos ūkio sektoriaus įmonių atskyrimą pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatas;
1.2. Perduoti dalį savivaldybės funkcijų šilumos ūkio sektoriuje valstybės kompetencijai privačiam kapitalui, užtikrinant skaidrumo, nediskriminavimo ir naudos visuomenei reikalavimus;
1.3. Sukurti sąlygas, skatinančias efektyvią konkurenciją šilumos gamybos ir tiekimo veikloje, panaikinant bet kokius apribojimus vartotojams pasirinkti jiems priimtiniausią apsirūpinimo šiluma būdą.
1.4. Įtvirtinti reikalavimus, kurie įpareigotų energetikos įmones siekti šilumos energijos perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimo, palaipsniui mažinant kainų reguliavimo apimtis CŠT sektoriuje.
2. Įpareigoti Energetikos ministeriją parengti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nustatantį reguliavimą pagal paminėtas Šilumos ūkio pertvarkos gaires, ir ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti.
3. Rekomenduoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, savivaldybėms ir šilumos tiekimo licencijas turinčioms įmonėms skubos tvarka teikti informaciją ir duomenis, reikalingus šio nutarimo 2 punkte numatytam Šilumos ūkio įstatymo projektui parengti“.
