Ekspertizė. Siūlomos Civilinio kodekso pataisos – daugiau savivalės savivaldybėms skiriant daugiabučių administratorius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Civilinio kodekso (CK) 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. 14-9549(3)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Civilinio kodekso (CK) 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 14-9549(3) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Dėl procedūrinių nuostatų

Įstatymo pakeitimu siūloma CK 4.84 str. 4 d. pakeisti taip, kad jei likus 30 dienų iki administratoriaus skyrimo termino pabaigos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriima nurodyto sprendimo, sprendimą dėl administratoriaus veiklos administruojamame name įgaliojimų pratęsimo, atsižvelgdama į administratoriaus veiklos ataskaitą ir savivaldybės vykdomosios institucijos vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės duomenis, priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Pakeitimas sukuria administratoriams teisinį neaiškumą

LLRI pastebi, kad siūloma įstatymo formuluotė yra neaiški. Siūloma CK numatyti du kriterijus, pagal kuriuos savivaldybės vykdomoji institucija pratęs administratoriaus veiklos įgaliojimus administruojamame name, t. y. administratoriaus veiklos ataskaita ir savivaldybės vykdomosios institucijos vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės duomenys. Pagal siūlomą formuluotę neaišku, kokie būtent ataskaitos kriterijai, joje pateikiami duomenys ar vykdomosios institucijos turimi veiklos priežiūros ir kontrolės duomenys bus vertinami.

Nėra aišku, ar ataskaita bei joje pateikti duomenys turi atitikti tam tikrus standartus, ar pakaktų ją tik pateikti. Priėmus tokį reguliavimą, bendrojo naudojimo objektų administratoriai susidurs su teisiniu neaiškumu. Nėra aišku, kokia ataskaita ar kokie pateikiami duomenys bus pakankami tam, kad būtų pratęsti įgaliojimai veikti.

Siūlomas reguliavimas sukuria prielaidas interesų konfliktui

Neaiškūs vertinimo kriterijai sukurtų galimybę savivaldybės vykdomajai institucijai piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Priėmus tokius neaiškius įgaliojimų pratęsimo kriterijus, kiltų grėsmė, kad viešojo administravimo subjektai galėtų nepagrįstai nesuteikti administratoriui teisės toliau teikti paslaugas. Toks reguliavimas sukurtų prielaidas interesų konfliktui.

Net 15-oje savivaldybių veikia tiek savivaldybėms priklausančios, tiek privačios administravimo paslaugas teikiančios įmonės[1]. Tai reiškia, kad 15 savivaldybių viešojo administravimo subjektų vykdytų rinkos administravimą ir kartu toje rinkoje dalyvautų. Šiose savivaldybėse valdymo organas turėtų teisę nepratęsti įgaliojimų veikti toms įmonėms, kurios konkuruoja su savivaldybei priklausančiomis įmonėmis. Kyla grėsmė, kad taip iš rinkos būtų eliminuojami konkurentai.

Tokiu interesų konfliktu galėtų būti pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 4 str., kuriuo numatoma, jog viešojo administravimo subjektai įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kartu viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Remiantis neaiškiu teisiniu reguliavimu nepratęsus įmonėms įgaliojimų teikti paslaugas kaip tik kiltų grėsmė, kad atskiri subjektai būtų diskriminuojami.

Dėl apribojimo pirkti paslaugas, statybos ir kitus rangos darbus iš susijusių įmonių

Įstatymo pakeitimu siūloma CK 4.84 str. 8 d. pakeisti taip, kad administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, negalėtų pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš su juo susijusių ūkio subjektų, kurie su administratoriumi yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra tų pačių narių kaip ir administratoriaus valdymo ar priežiūros organuose, išskyrus atvejus, kai tokiam pirkimui pritaria butų ir kitų patalpų savininkai.

Nepagrįstas reguliavimo tikslingumas

Tam, kad teisės sistema Lietuvoje būtų vientisa, nuosekli, darni ir veiksminga, teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi vadovautis tam tikrai bendrais principais ir imperatyviais reikalavimais. Juos nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numato, jog vienas iš teisėkūros principų yra tikslingumas. Tikslingumo principas reikalauja, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Analizuojamo įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu reguliavimu siekiama apsaugoti bendrojo naudojimo objektų savininkus, nes pastaruoju metu gaunama nemažai gyventojų skundų, kad namo bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdantis administratorius galimai aplaidžiai vykdo pirkimo procedūras, o paslaugas ir darbus perka iš galimai su juo susijusių įmonių, neinformuoja apie perkamų darbų apimtis ir preliminarias kainas, pirkimo rezultatus (laimėtoją, kainą, planuojamą darbų laiką), neužtikrina atliktų darbų kokybės ir garantijos garantiniu laikotarpiu.

Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytas tikslingumo principas reikalauja, kad siekiami tikslai gali būti įgyvendinami tik siūlomu reguliavimu. Pagal įstatymo aiškinamąjį raštą matyti, kad šio įstatymo pakeitimo tikslas yra spręsti problemą dėl galimai aplaidžiai vykdomų pirkimų iš susijusių įmonių, nekokybiškų darbų, turto savininkų neinformavimo. LLRI pastebi, kad šio įstatymo aiškinamajame rašte nepateikiama jokia informacija, duomenys tyrimai ar statistika, kuri parodytų, kiek tokių skundų dėl galimai aplaidžiai vykdomų pirkimų yra gaunama. Dėl šios priežasties negalima objektyviai įvertinti, ar ši problema iš tiesų yra opi ir teisinio reguliavimo pakeitimas yra reikalingas. Kadangi neparodoma, jog problema iš tiesų yra opi ir ją būtina spręsti siūlomu reguliavimu, įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto tikslingumo principo.

Ir net jei tokia problema egzistuotų, yra kitas sprendimas, kuris nereikalauja įstatymo pakeitimo. Gyventojai yra patys suinteresuoti paslaugas gauti juos tenkinančiomis kainomis. Jei administratorius tokios galimybės gyventojams nesuteikia, jie paprasčiausiai gali administratorių pakeisti.

Įmonių integracija gali būti naudinga vartotojams

Siūlomas bendrasis apribojimas leidžiant pirkti paslaugas, statybos ir kitus rangos darbus, tik kai yra specialus patalpų savininkų sutikimas, mažintų konkurenciją ir galėtų vartotojams atnešti didesnes administravimo kainas.

Pirkimai iš integruotų ir susijusių įmonių vartotojams kaip tik gali būti naudingi. Įmonių plėtra į susijusias veiklas (pvz., administravimas ir komunalinių paslaugų teikimas) yra plačiai paplitusi praktika. Tokia integracija gali sumažinti sąnaudas, pagerinti paslaugų kokybę ir taip būti naudinga vartotojams. Ryšių ir integracijos apribojimas ypač jaučiamas mažesniuose miestuose, kur dėl rinkos mažumo optimaliai gali veikti tik integruota (pvz., komunalines ir administravimo paslaugas) teikianti įmonė.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad perkant paslaugas iš įmonės, kuri yra susijusi su administratoriumi galimai pasitaiko aplaidžiai vykdomų pirkimo procedūrų, prastos kokybės darbų ir nepakankamo vartotojų informavimo.

Tačiau vien tai, kad administratorius perka paslaugas iš susijusių įmonių dar savaime nereiškia, kad dėl to perkamų paslaugų kainos privalo būti aukštesnės, o kokybė blogesnė. Netgi atvirkščiai, verslo praktikoje yra pavyzdžių, kad susijusios įmonės viena kitai taiko nuolaidas, geresnes sąlygas ir pan. Jei administratorius paslaugas iš susijusių įmonių pirktų už didesnę kainą, o jų kokybė būtų prastesnė, tai turėtų atsispindėti ir galutinėje administratoriaus teikiamų paslaugų kainoje. Jei savivaldybėje yra daugiau nei vienas administratorius, vartotojai galėtų atsisakyti tokio paslaugų tiekėjo, kuris ilgainiui tuo piktnaudžiaudamas prarastų rinką.

Išvados:

LLRI siūlo nepritarti CK 4.84 str. 4 d. pakeitimui dėl šių priežasčių:

  1. siūlomu reguliavimu paslaugų tiekėjai būtų teisinėje nežinioje dėl neaiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiamas jų administravimo įgaliojimų pratęsimas;
  2. siūlomas reguliavimas sukurtų teisines prielaidas interesų konfliktui, nes viešojo administravimo subjektams, kuriems priklausančios įmonės gali teikti paslaugas, būtų suteikta teisė nepagrįstai nepratęsti konkurentams įgaliojimų teikti paslaugas.

LLRI siūlo nepritarti CK 4.84 str. 8 d. pakeitimui dėl šių priežasčių:

  1. reguliavimo griežtinimo reikalingumas nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis ir neatitinka vieno iš Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyto tikslingumo principo;
  2. įmonių integracija gali būti naudinga vartotojui, nes verslo praktikoje pasitaiko pavyzdžių, kai susijusios įmonės taiko nuolaidas už atliekamus darbus. Administratoriaus ryšiai su kitomis įmonėmis nereiškia, kad susijusios paslaugos teikiamos brangiau ar jų kokybė yra prastesnė.

[1] Lietuvos savivaldybių indeksas 2014 (LLRI, 2014)