Ekspertizė. Nuolatinis rinkliavų dydžio didinimas neskatina institucijų efektyvinti savo veiklos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekto (15-4587)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo siūlomą nutarimo „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą (toliau – projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Išnagrinėjus projektą darome išvadas, kad rinkliavų dydžių keitimo poveikis įvertintas neišsamiai, o nuolatinis rinkliavų dydžio didinimas neskatina institucijų efektyvinti savo veiklos.

Žemiau pateikiami detalūs argumentai:

1) Rinkliavų dydžių keitimo poveikis įvertintas neišsamiai:

Iš viso šiuo metu galioja apie 2500 skirtingų rinkliavų. Pagal siūlomą projektą padidėtų apie 440 rinkliavų dydis, sumažėtų beveik 10 kartų mažiau (apie 45 rinkliavų dydis).

Projekto Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje teigiama, kad nenumatomas joks poveikis valstybės finansams, administracinei naštai ir nenumatoma neigiamų pasekmių asmenims, už institucijų teikiamas paslaugas mokantiems valstybės rinkliavą. Jeigu rinkliavų didinimas iš tiesų neturės poveikio valstybės finansams, kyla klausimas, kodėl siūloma jas didinti.

Nors projekto lydraštyje yra detaliau išdėstyti kai kurie numatyti valstybės rinkliavos dydžių pakeitimai, nepateikiami ekonominiai skaičiavimai, pagrindžiantys rinkliavos dydžio ir išlaidų, susijusių su paslaugos suteikimu, sąryšį. Remiantis LR Rinkliavų įstatymu, valstybės rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos:

1) darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti;

2) juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti;

3) teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad rinkliavų dydžio padidinimas gali turėti didelį neigiamą poveikį verslui ir gyventojams, už institucijų teikiamas paslaugas mokantiems valstybės rinkliavą. Rinkliavas privalo mokėti tie rinkos dalyviai, kurių veikla yra licencijuojama. Numatytas rinkliavų dydžių didinimas gali priversti licencijuojamus fizinius ir judirinius asmenis kelti kainas už jų prekes ir paslaugas, o tai neigiamai atsilieptų šalies vartotojams.

Siekiant išvengti kainų didinimo, pernai Vyriausybė buvo nusprendusi nedidinti rinkliavų dydžių (siejant tai su euro įvedimu). Tai rodo Vyriausybės pripažinimą, kad rinkliavų dydžių didinimas gali sukelti kainų didinimą, skirtingai nuo projekto aiškinamajojo rašto teiginio, kad neigiamų pasekmių nebus.

Siūlome: Išsamiai įvertinti rinkliavų dydžių keitimo poveikį ir pasidalinti šio vertinimo rezultatais su visuomene.

2) Nuolatinis rinkliavų dydžio didinimas neskatina institucijų efektyvinti savo veiklos:

Projekto lydraštyje teigiama, jog siūlomi institucijų pateikti valstybės rinkliavos dydžių pakeitimai yra susiję su:

– išlaidų darbui, teikiant paslaugą, sumažėjimu arba padidėjimu, pasikeitus teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, dokumentų išdavimo procedūroms;

– licencijų, leidimų ir kitų dokumentų išdavimo procedūrų perkėlimu į elektroninę erdvę, kas gali turėti įtakos valstybės rinkliavos dydžiui;

– valstybės tarnautojų atlyginimų pokyčių įvertinimu.

Manome, jog nuolatinis rinkliavos dydžio didinimas neskatina valstybės institucijų ieškoti būdų efektyvinti savo veiklą (pvz. geriau valdant veiklos procesus, skaitmenizuojant ir t.t.). Pavyzdžiui, rinkliava už gamybos licencijos išdavimą iki 2012 m. liepos siekusi 614 Lt., nuo 2012 m. padidėjo iki 678 Lt., o nuo 2015 m. liepos 1 d. siūloma ją didinti iki 860 Lt (249 Eur.).

Nors Ūkio ministerija kelia rinkliavų efektyvumo klausimą Projekto derinimo pažymoje pateikdama siūlymą Finansų ministerijai parengti gaires ar rekomendacijas, kuriomis remiantis institucijos galėtų vieningai sumažinti rinkliavas, perkeliant licencijų ir leidimų išdavimą į elektroninę erdvę ir atsisakant popierinių dokumentų išdavimo, į šį siūlymą neatsižvelgiama argumentuojant, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į institucijos patiriamas paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti, juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti, teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teigiama, kad skaitmenizacija ir elektronizacija (licencijų ir leidimų išdavimo perkėlimas į elektroninę erdvę) neleidžia sumažinti institucijų patiriamų paslaugos suteikimo išlaidų ir rinkliavos kainos, tai gali rodyti, jog yra švaistomos valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšos skaitmeninių ir elektroninių sistemų diegimui ir palaikymui.

Siūlome: Ne tik sieti rinkliavų dydį su paslaugos teikimo sąnaudomis, bet ir ieškoti būdų šias sąnaudas sumažinti taip efektyvinant institucijų veiklą. Siūlome atsižvelgti į Ūkio ministerijos (2015-03-09 Nr. (15.2-91)-3-1142 pastabas dėl būtinybės institucijoms vieningai sumažinti rinkliavas, perkeliant licencijų ir leidimų išdavimą į elektroninę erdvę ir atsisakant popierinių dokumentų išdavimo.