LLRI ekspertizė dėl Europos Komisijos pasiūlymų Tabako direktyvai (2001/37/EC)
LLRI išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymus Tabako direktyvai (2001/37/EC), viešąją konsultaciją dėl direktyvos keitimo bei mokslinę literatūrą, kuria buvo vadovaujamasi rengiant pasiūlymus, ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų ir tabako kontrolės politikos krypties.
Nuo 2005 metų Europos Komisija ir Europos Parlamentas yra identifikavę poreikį užtikrinti pastovų dialogą su Europos Sąjungos piliečiais. Dalis šios iniciatyvos yra vykdomos viešosios konsultacijos, kurių metu yra klausiama piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir oficialių institucijų nuomonės dėl konkrečių Europos Sąjungos teisės aktų ir galimų jų pakeitimų.
2012 m. gruodžio 19 dieną Europos Komisija paskelbė pasiūlymą peržiūrėti tabako direktyvą. Dėl galimų pokyčių buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos gyventojais, valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
2011 metų vasarą buvo paskelbti Europos Komisijos rengtos viešosios konsultacijos dėl tabako direktyvos
rezultatai ir apžvalga. Joje buvo pristatyti konsultacijos, kurioje sudalyvavo daugiau nei 85 000 suinteresuotų subjektų, rezultatai ir tendencijos. Didžioji dalis pasisakiusiųjų buvo Europos Sąjungos šalių gyventojai, daugiausiai Italijos ir Lenkijos. Reikšminga gyventojų dauguma pasisakė PRIEŠ tabako direktyvos išplėtimą ir reguliavimų bei draudimų didinimą. Gyventojai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis akcentavo netikslų problemos konstatavimą konsultacijoje ir mokslinių įrodymų dėl siūlomų draudimų efektyvumo. Europos Sąjungos piliečiai taip pat išreiškė aiškią poziciją panaikinti draudimą nerūkomam tabakui („snus“).
Kalbant apie įspėjamuosius užrašus ant tabako gaminių, didžioji dalis gyventojų nepritarė įspėjimų didinimui, argumentuodami, jog nėra mokslinių įrodymų, kad įspėjimai yra efektyvūs. Tai patvirtina ir Kanadoje atlikti moksliniai tyrimai, nustatę, jog įspėjimo ploto padidinimas neturi įtakos tabako gaminių vartojimui ir nedidina vartotojų informuotumo. Mokslinių tyrimų studijoje, kuria vadovavosi Europos Komisija rengdama pasiūlymus tabako direktyvai, taip pat pripažįstama, jog nėra tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų įspėjimų ant tabako gaminių poveikį vartojimui.
Direktyvos išplėtimui ir reguliavimų griežtinimui pritarė tik dalis valstybinių institucijų. Jų atsakymai sudarė tik apie 0.5% visų atsakymų, o gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų – net 97% atsakymų. Šis aktyvumas taip pat iliustruoja problemos aktualumą Europos Sąjungos gyventojams ir aktyvų pozicijos šiuo klausimu reiškimą. Pažvelgę į statistiką matome, kad net 75,5% atsakiusiųjų nepritaria draudimų didinimui ir direktyvos plėtrai. Net 86% apklaustųjų nepritaria įspėjimų didinimui.
Atsižvelgus į viešosios konsultacijos rezultatus bei mokslinių tyrimų studiją nėra aišku, kokiu pagrindu Europos Komisija siūlo didinti įspėjamuosius užrašus ant tabako gaminių iki 75% pakuotės ploto, nenaikinti nerūkomo tabako draudimo, dalies ingredientų, skonių (pvz., mentolio) draudimo ir ribojimo, cigarečių formos (pvz., plonos cigaretės) apribojimus. Europos Komisija savo pasiūlymuose taip pat neatsisako galimybės taikyti „balto pakelio“ principą.
LLRI siūlo nepritarti Europos Komisijos pasiūlymams Tabako direktyvai, kurie padidintų įspėjimų ant tabako gaminių pakuočių plotą iki 75% ir uždraustų įvairius skonius tabako gaminiams suteikiančius priedus. Šie apribojimai nėra pagrįsti ir jiems nepritaria viešojoje konsultacijoje aktyviai dalyvavę piliečiai.
75% pakuotės ploto užimantys įspėjamieji užrašai
Reikalavimas didinti įspėjimų ant tabako gaminių plotą iki 75% pakuotės paviršiaus yra argumentuojamas poreikiu geriau informuoti vartotojus apie dėl tabako gaminių vartojimo kylančius pavojus sveikatai, mažinti tabako gaminių paklausą ir vartojimą.
Abejotina, jog siūlomas sprendimas padės pasiekti deklaruojamus tikslus. Jeigu dabartiniai, mažesni perspėjimai atlieka savo funkciją, nėra pagrindžiama, kodėl siūloma juos didinti, o jeigu dabartiniai perspėjimai funkcijos neatlieka, nepaaiškinama, kodėl didesni perspėjimai galėtų būti efektyvesni. Taip pat nėra mokslinio pagrindo teigti, jog 75% pakuotės paviršiaus padengimas įspėjimais sumažintų tabako gaminių vartojimą – tai pripažįstama ir Europos Komijos naudojamoje mokslinių tyrimų studijoje, kituose moksliniuose tyrimuose.
Didžiąją dalį pakuočių paviršiaus padengus įspėjimais, jos suvienodėtų. Tai sumažintų konkurenciją tabako rinkoje ir pakenktų vartotojams. Apribojimai iškreiptų konkurenciją rinkoje, nes gamintojams būtų apribota galimybė pakuotės pagalba parodyti savo pranašumą. Būtų apsunkintos sąlygos į rinką ateiti naujiems konkurentams, nes 75% pakuotės didžiausio paviršiaus ploto atimtų galimybę pabrėžti naujo gaminio išskirtinumą ir tokiu būdu iškovoti rinkos dalį.
75 procentų pakuotės didžiausio paviršiaus ploto suvienodinimas nepanaikintų informacijos pateikimo vartotojui poreikio. Apribojus vieną reklamos būdą rinkoje esantys tabako produktų gamintojai suras kitų būdų kaip parodyti savo gaminio išskirtinumą. Pavyzdžiui, gamintojai gali pradėti naudoti dvigubas pakuotes – reikalavimus atitinkančią išorinę pakuotę ir vidinę, prekės ženklą atitinkančią pakuotę ar lankstinukus ir pan. Uždraudus vienus reklamos komunikacijos kanalus, suaktyvės reklama kitais kanalais.
Pakuotė padeda vartotojams pasirinkti gaminį. Tabako gamintojai gamina gražias ir informatyvias tabako gaminių pakuotes todėl, kad tai reikalinga ir naudinga vartotojui. Kokybiška pakuotė padeda atskirti legaliai pagamintus, kokybiškus produktus nuo nelegalių, prastesnės kokybės gaminių. Įstatymo projekto rengėjai daro klaidingą prielaidą, kad vartotojas pats nesirenka, o tik yra veikiamas reklamos ar pakuotės dizaino ir aklai perka tabako gaminius. Žmonėms kiekvieną dieną tenka priimti gerokai sudėtingesnius sprendimus nei tabako gaminių pirkimas, todėl įstatymo rengėjai be jokio pagrindo nuvertina vartotojų galimybę įvertinti ir pasirinkti tai, ko jiems reikia.
Siūlomas reikalavimas – esminis prekės ženklo naudojimo apribojimas. Tabako gaminių pakuotė yra svarbi gamintojų prekinio ženklo dalis. Prekės ženklas yra gamintojų nuosavybė, į kurią jie investuoja ir kitaip vysto. Siūlomas pakuočių suvienodinimas gali būti vertinamas kaip gamintojų nuosavybės, t.y. prekinio ženklo nusavinimas, todėl įvedus 75 procentų pakelio paviršiaus skyrimo įspėjimams reikalavimą, tabako produktų gamintojams turėtų būti kompensuojama už negalėjimą pasinaudoti nuosavybe, intelektiniu produktu. Įstatymo projektas neatsižvelgia į šią problemą.
Užuot ribojus informaciją vartotojui reikia skatinti vartotojo atsakomybę. Įgyvendinant asmeninės atsakomybės principą ir skatinant vengti žalingų tabako vartojimo pasekmių, tikslinga įtvirtinti pilną finansinę atsakomybę dėl sau sukeltos žalos sveikatai. Valstybinis sveikatos apsaugos paslaugų apmokėjimas visiškai neskatina mažinti savo išlaidų sveikatos apsaugai renkantis sveikesnį gyvenimo būdą. Efektyvesnė priemonė šiuo atveju būtų privatus sveikatos draudimas. Draudimo bendrovės atsižvelgtų į rizikingą gyvenimo būdą ir įpročius, potencialiai didinančius atlygintinas sumas, o tai priverstų žmones apmąstyti, kiek jie sau gali leisti žaloti sveikatą.
Dėl visų išvardintų priežasčių LLRI siūlo nepritarti siūlymui reikalauti, jog 75 procentų didžiausio pakelių paviršiaus užimtų įspėjamieji užrašai. Siūlomi pakeitimai nėra pagrįsti ir efektyvūs, tačiau turėtų nenumatytų neigiamų pasekmių: apribotų konkurenciją rinkoje, apsunkintų verslo sąlygas ir pakenktų laisvam ir informatyviam vartotojų pasirinkimui.
Siūlymas drausti skirtingus skonius suteikiančius priedus cigaretėms (pvz., mentolio)
Siūlymas uždrausti skirtingus skonius suteikiančius priedus cigaretėms yra argumentuojamas tuo, jog mentolio ir kitų skonių gaminiai neva yra skirti jaunesnio amžiaus vartotojams ir skatina juos vartoti.
Europos Komisijos pateiktoje mokslinių tyrimų apžvalgoje nėra užsimenama ar nagrinėjama skirtingus skonius suteikiančių priedų tabako gaminiuose draudimo galimybė ar potencialus tokio draudimo poveikis, todėl nėra aišku, kuo grindžiami teiginiai dėl mentolio ir kitų skonių cigarečių vartotojų grupių. JAV atlikti
tyrimai rodo, jog mentolio sudėtyje turinčių cigarečių suvartojimas tarp nepilnamečių yra šiek tiek didesnis, tačiau žymi dalis vyresnių rūkančiųjų taip pat vartoja mentolio turinčius tabako gaminius. Mentolio skonį suteikiančių priedų turinčių cigarečių vartotojai pasiskirsto po visas demografines grupes.
Svarbu paminėti, jog Europos Komisijos atliktoje viešojoje konsultacijoje dėl tabako direktyvos piliečiai išreiškė nepritarimą priedų reguliavimui Europos Sąjungos lygiu. Didžioji dalis respondentų įvardino mokslinių tyrimų trūkumą šiuo klausimu kaip pagrindinį argumentą paskatinusį jų apsisprendimą.
Mentolio ir kitų skonių tabako gaminiai nėra visiškas kitų tabako gaminių pakaitalas. Tai patvirtina JAV atliktas mokslinis
tyrimas, kuriame dalyvavo apie 60 tūkst. rūkančiųjų. Tyrimo dalyviai teigė, jog cigaretės su mentoliu ir be jo nėra artimi pakaitalai. Dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, jog uždraudus šiuos produktus dalis vartotojų nukreiptų savo paklausą į šešėlinę rinką, tokiu būdu ją plėsdami. Visiškai uždraudus cigarečių gaminių su mentoliu ar kitais skoniais prekybą, šių gaminių vartotojams neliktų legalių būdų įsigyti šių gaminių, todėl šių vartotojų perėjimas į šešėlinę rinką yra labai tikėtinas. 2012 metų antrąjį ketvirtį atlikto tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, net 29% cigarečių rinkos yra nelegali, todėl papildomi draudimai, kurie potencialiai didintų nelegalią rinką būtų ypač žalingi.
Dėl išvardintų priežasčių siūlomi skirtingus skonius suteikiančių priedų cigaretėms draudimai yra skuboti ir nepagrįsti, todėl LLRI siūlo jiems nepritarti.
