Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2382
SANTRAUKA│Įstatymo projekte siūloma didinti akcizus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams ir etilo alkoholiui.Akcizų didinimas:
- neleistų pasiekti sveikatingumo tikslo, nes skatintų vartoti nelegalias prekes, o tai turėtų dar blogesnių pasekmių Lietuvos gyventojų sveikatai;
- padidintų šešėlinės ekonomikos mastą, kuris šiemet viršija ketvirtadalį stipriųjų gėrimų rinkos;
- neatitiktų Tarybos rekomendacijų dėl ekonomikos augimui nekenkiančių mokesčių didinimo, nes Taryba siūlo sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, kurie jau dabar netiesioginiams mokesčiams skiria santykinai daugiau nei daugiausiai uždirbantys gyventojai.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti pasiūlytam akcizų įstatymo projektui. |
LLRI išnagrinėjo įstatymo projektą Nr. XIIP-2382 ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projekte siūloma didinti akcizus alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams ir etilo alkoholiui. Teigiama, kad akcizų didinimas mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, be to, prisideda prie sveikatingumo didinimo tikslų.
Dėl akcizų kėlimo siekiant sveikatingumo tikslų
Sveikatingumo tikslo siekimas yra svarbus, tačiau siekiant šio tikslo keliant akcizus būtina įvertinti mokesčių didėjimo poveikį šešėlinei ekonomikai. Kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, siūlomas akcizų tarifų padidinimas „galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių“. Dėl šios priežasties didėtų nelegalias prekes vartojančių žmonių skaičius, o tai ne prisidėtų, bet tik kenktų sveikatingumo tikslui.
LLRI atliktos analizės[1] duomenimis šešėlinės rinkos dalis stipriųjų gėrimų rinkoje 2014 m. sudarė 27 proc. Svarbu ir tai, kad 24 proc. gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Esant tokiai situacijai, legalių alkoholinių prekių kainų didėjimas, nulemtas akcizo didinimo, tik dar labiau paskatina žmones vietoj legalių prekių rinktis nelegalias, nes tokiu būdu nemažėja gyventojų perkamoji galia.
Svarbu tai, kad Lietuvoje vertinant žmonių pajamas stiprieji alkoholiniai gėrimai nėra apmokestinami mažai lyginant su kitomis ES šalimis. Dėl santykinai žemų pajamų, stipriųjų gėrimų įperkamumas Lietuvoje yra 1,7 karto mažesnis nei vidutiniškai ES šalyse. Norint sumokėti už akcizą, esantį 10 l stipriojo alkoholinio gėrimo reiktų išleisti 12 proc. vidutinių mėnesinių disponuojamų pajamų, ES vidurkis – 7 proc.
Santykinai žemas įperkamumas skatina žmones vietoje legalių alkoholinių gėrimų vartoti nelegalius. Tai taip pat rodo, kad akcizų didinimo pasekoje mažėjantis įperkamumas neišsprendžia nesaikingo alkoholio vartojimo problemos.
Aiškinamajame rašte pripažįstama, kad akcizų didinimas gali skatinti prekes įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Būtina turėti omenyje, kad šešėlinę rinką sudaro ne tik nelegaliai įsivežamos prekės ir kad tai nėra tik sienų apsaugos problema.[2]
Taip pat teigiama, kad siekis pažaboti kontrabandą ir šešėlinį verslą yra vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų ir kad tam bus pasitelktos koordinuotos kontroliuojančių valstybės institucijų priemonės. Tačiau nereikėtų net svarstyti didinti akcizinių prekių apmokestinimą, neišsprendus šešėlinės ekonomikos problemos. Jei dėl akcizų didinimo ekonominės paskatos šešėlinei rinkai didėja, valstybės institucijų priemonės gali turėti tik ribotą veiksmingumą.
Dėl akcizų kėlimo siekiant ekonomikos augimui nekenkiančių mokesčių didinimo tikslų
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad akcizų didinimas „atitiktų 2014 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacijų dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos 1 punkte pateiktą siūlymą apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui“.
Tačiau Tarybos rekomendacijų 9 punkte pažymima, kad „didesnės pajamos iš augimui palankesnių mokesčių galėtų būti naudojamos tam, kad sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, ypač turintiems žemą kvalifikaciją“.
Taigi, aiškinamasis raštas klaidingai pateikia Tarybos rekomendaciją: akcizų didinimas Tarybos rekomendacijų neatitinka, nes akcizai yra regresiniai mokesčiai, tai reiškia, kad jie sunkiausiai užgultų mažiausiai uždirbančių gyventojų pečius – priešingai nei siūlo daryti Taryba.
Akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio regresyvumas yra plačiai pripažįstamas, tai patvirtina ir empiriniai duomenys. 2011-2012 m. Jungtinėje Karalystėje penktadalis namų ūkių, turinčių žemiausias pajamas, netiesioginiams mokesčiams skyrė 30 proc. savo pajamų, o penktadalis namų ūkių, turinčių aukščiausias pajamas, tam skyrė 15 proc. savo pajamų.[3]
Taip pat reikia pastebėti, kad aiškinamajame rašte pateikiami tikslai prieštarauja vienas kitam: jeigu siekiama kelti akcizus dėl sveikatingumo tikslų, akcizais apmokestintų prekių vartojimas turėtų mažėti, tuo tarpu jeigu akcizais didinami tam, kad būtų surinkta daugiau mokesčių, tai neturėtų įtakos Lietuvos gyventojų sveikatingumui.
Išvados ir pasiūlymas
Akcizų didinimas
- Neleistų pasiekti sveikatingumo tikslo, nes skatintų vartoti nelegalias prekes, o tai turėtų dar blogesnių pasekmių Lietuvos gyventojų sveikatai;
- Padidintų šešėlinės ekonomikos mastą, kuris šiemet viršija ketvirtadalį stipriųjų gėrimų rinkos;
- Padidintų mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurie jau dabar netiesioginiams mokesčiams skiria santykinai daugiau, nei daugiausiai uždirbantys gyventojai;
- Neatitiktų Tarybos rekomendacijų dėl ekonomikos augimui nekenkiančių mokesčių didinimo, nes Taryba siūlo sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, ypač turintiems žemą kvalifikaciją.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti pasiūlytam akcizų įstatymo projektui.
[1] http://files.lrinka.lt/Seseline_ekonomika/LSE3.pdf
[2] Alkoholinių gėrimų rinkos šešėliu vadinami nelegaliai gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai. Šią rinką sudaro kelių rūšių nelegalūs alkoholiniai gėrimai, segmentai. Tai nelegalūs namų gamybos produktai (pvz. naminė degtinė), iš denatūruoto etilo alkoholio, nelegalaus spirito pagaminti gėrimai („pilstukas“) arba padirbti alkoholiniai gėrimai (falsifikatai), nelegaliai į šalį įsivežami alkoholiniai gėrimai (kontrabanda). Aukštas stipriųjų alkoholinių gėrimų apmokestinimas taip pat skatina žmones rinktis ne pagal paskirtį vartoti specifinius skysčius (ne gėrimus), kuriuose yra alkoholio (kosmetinius spiritus).
[3] Christopher Snowdon, “Aggressively regressive: The “sin taxes” that make the poor poorer”, Institute of Economic Affairs, IEA Current Controversial Papers No. 47, 2013 m. spalis.
