V. Žukauskas. Mitas, kad MMA kėlimas neturi neigiamų pasekmių

Ginče dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo aiškiai ir neginčijamai įrodyti, kuri pusė yra teisi – sudėtinga. Taip yra dėl to, kad tiek teigiamos, tiek neigiamos MMA pasekmės paskęsta įvairioje statistikoje.

MMA paprastai keliama tuomet, kai ekonomika auga. Tad tampa sunku parodyti, kuri darbo užmokesčio augimo dalis kinta dėl MMA kėlimo, o kuri – dėl augančios ekonomikos ir natūraliai didinamų atlyginimų. Taip pat ekonomikai augant sunku tiksliai pasakyti, kokios neigiamos MMA didinimo pusės, t. y. ar nedarbo lygis būtų mažėjęs sparčiau, ar mažiau žmonių būtų netekę darbo, jei MMA nebūtų padidintas.

Pasinaudodami tokia situacija,  pasisakantys už MMA kėlimą yra linkę neigti neigiamas MMA didinimo pasekmes. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip jau minėta, jas užmaskuoti nėra sunku, o jei nesi ar nenori būti atidus – to ir nepastebėsi. Antra – tariamai daugiau pinigų kišenėje dėl MMA padidinimo suprasti yra daug lengviau nei MMA didinimo neigiamas pasekmes.

Juk viskas, kaip sakoma, paprasta – kelkime MMA, kils ir žmonių atlyginimai. Kodėl? Todėl, kad darbdaviai negalės mokėti mažiau – tai būtų nelegalu. Paminėkime dar kelis pavyzdžius apie verslininkus, kurie moka savo darbuotojams mažus atlyginimus, tačiau patys važinėja prašmatniais automobiliais, ir viskas tampa aišku. Atlyginimai maži, nes vadovas nesąžiningas.

MMA didinimas juk nėra draudimas nesamdyti, jis nedraudžia mažinti darbuotojų skaičiaus įmonėje. MMA didinimas tėra draudimas samdyti už mažiau. Šis draudimas pats savaime nepadidina įmonių galimybių mokėti didesnį atlyginimą, nepadidina joje dirbančių žmonių produktyvumo.

Mes juk neabejojame, kad įmonė gali pasiskaičiuoti ir įsivertinti, ar jai pirkti naują įrengimą ir ar išlaidos jam atsipirks – atneš didesnį produktyvumą. Kuo brangesnis įrengimas, tuo naudingesnis jis turi būti, kad jį apsimokėtų pirkti. Bet kai kalba pasisuka apie darbuotoją, kažkodėl pradedame abejoti, jog jei darbuotojų kainą įmonei didinsime, o jų produktyvumas liks toks pats, galiausiai įmonė jo arba nebegalės, arba nebenorės samdyti.

Ir tai nėra tik teorija, su tuo susiduria šimtai Lietuvoje veikiančių įmonių ir tūkstančiai jose dirbančių darbuotojų, ypač jaunų, mažiau kvalifikuotų.

LLRI atliko 181 įmonių apklausą, iš kurių du trečdaliai yra mažos įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų. Apklausa parodė, kad 33 proc. apklaustų įmonių  2012 ir 2013 metų MMA didinimas paveikė neigiamai, o 28 proc. apklaustųjų mažino dėl MMA didinimo padidėjusias darbo užmokesčio sąnaudas, t. y. atleido dalį darbuotojų, mažino jų darbo laiką arba mažino kitų darbuotojų atlyginimus. Jei nuo 2015 metų MMA būtų didinama 200 litų, tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių. Tokiu atveju kur kas daugiau įmonių atleistų darbuotojus, mažintų etatus ir atlyginimus.

Pavyzdžiui, vienoje apklausoje dalyvavusioje apsaugos įmonėje dauguma darbuotojų gauna minimalią mėnesinę algą (kaip ir visame apsaugos įmonių sektoriuje). Pastaraisiais metais 81–90 proc. darbuotojų gavo MMA. 2012–2013 metais padidinus MMA nuo 800 iki 1000 litų, ši įmonė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais.  Dėl išaugusių sąnaudų ji ne tik atsisakė planų įdarbinti naujus darbuotojus, bet ir buvo priversta sumažinti administracijos darbuotojų skaičių, o likusiems administracijos darbuotojams padidinti darbo krūvį. Dalį padidėjusių sąnaudų pavyko kompensuoti didinant paslaugų kainas, tačiau susitarti su valstybiniais klientais – nepavyko. Biudžetinės įstaigos pagal galiojančius viešųjų pirkimų įstatymus neturi teisės daugiau mokėti už paslaugas nei nurodyta sutartyse, tad su jomis kurį laiką teko dirbti nuostolingai.

Panašiai su MMA didinimo iššūkiais tvarkėsi ir kita apklausoje dalyvavusi įmonė, teikianti pašto ir kurjerių paslaugas. Darbo užmokestis čia sudaro apie 60–65 proc. įmonės sąnaudų, todėl pakėlus MMA, įmonė taip pat buvo priversta atleisti dalį darbuotojų. Net ir nedidelis MMA padidinimas šiam pašto paslaugų teikėjui sunkiai pakeliamas dar ir todėl,  kad jis negali pakelti kainų vartotojams – tuomet būtų neįmanoma konkuruoti su valstybinės įmonės „Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis. Kas nutiktų, jei MMA būtų didinama toliau? Įmonė šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, net ir nežymus MMA padidinimas gali privesti ją prie bankroto ribos.

Tai yra pavyzdžiai, kurie nesusilaukia daug dėmesio, tačiau tai nereiškia, kad jie nereikšmingi. Pasisakantieji už MMA didinimą teigia, kad reikia didinti žmonių pajamas. Tačiau dėl MMA didinimo jos auga toli gražu ne visiems. Kaip rodo pavyzdžiai, daliai žmonių – pajamos tik sumažėja. Tad svarstant MMA didinimą, reikia rimtai įvertinti ne tik politikų užgaidas, tačiau ir Lietuvoje veikiančių įmonių pajėgumą ir finansinę padėtį. Skirtingai nei politikai, jos turi sukti galvą, iš kur paimti pinigų MMA didinimui.