Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad yra priemonių pasirengti artėjančiam nedarbo lygiui Lietuvoje sumažinti. Ekonominės krizės akivaizdoje darbo santykių supaprastinimas ir lankstumas suteiktų mažiau įtampos tiek darbdaviams, tiek, svarbiausia, darbuotojams.
Darbo biržos duomenimis, ieškančių darbo žmonių šių metų spalį, palyginus su 2007 metų spalio mėnesiu, pagausėjo 33 procentais, o sukuriamų darbo vietų sumažėjo 26 proc. Tokie skaičiai sufleruoja, kad jau nuo kitų metų pradžios pranešimai apie iš įmonių atleidžiamus darbuotojus taps dažnesni. Todėl norint išspręsti dirbančiųjų žmonių gerovę ir galimų bedarbių tolesnį sėkmingą, spartesnį įdarbinimą, būtina imtis permainų.
Pasak LLRI vyresniojo eksperto Giedriaus Kadziausko, lankstumas darbo santykiuose dabar kaip niekad svarbus. Kitų šalių praktika rodo, kad lankstumą skatinančių reformų imamasi kaip tik esant labai sunkiai situacijai darbo rinkoje.
„Visuotinai pripažįstama, jog sudėtingos atleidimo procedūros – įvairūs atleidimo apribojimai, ilgi perspėjimo terminai, didelės kompensacijos – stabdo darbo vietų kūrimą. Tai ypač jaučiama ekonominio sunkmečio sąlygomis, kada darbdavys dar mažiau tikras dėl ekonomikos ateities ir vengia ilgalaikių ar brangių įsipareigojimų“, – sako LLRI ekspertas.
Darbo kodeksas, kurį ir Lietuvos verslas ir užsienio ekspertai vertina, kaip griežtą ir sudėtingą, nėra palankus lanksčiai veiklai. Todėl LLRI siūlo leisti netaikyti atskirų Darbo kodekso nuostatų kai dėl to susitariama individualia ar kolektyvine sutartimi. Pavyzdžiui, leisti individualiai susitarti dėl įvairių darbo laiko aspektų – dienos ir savaitės trukmės, viršvalandinio darbo, dėl atostogų ar atleidimo iš darbo sąlygų. Kolektyviai leisti susitarti ir nesilaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, apmokėjimo už viršvalandinius, nakties darbą ar darbą švenčių dienomis, dėl darbo švenčių dienomis.
„Paradoksalu, tačiau kuo platesnės yra individualaus susitarimo galimybės, kuo darbuotojas gali labiau nudegti derėdamasis vienas, tuo daugiau motyvacijos yra derėtis kolektyviai. Darbo kodekse taip pat reikėtų atsisakyti nuostatos, kuri draudžia individualiai ar kolektyviai susitarti dėl darbuotojo padėtį pabloginančių sąlygų lyginant su kodekso nuostata“, – teigia G. Kadziauskas.
Kad naujosios kolektyvinės sutartys netaptų bėgimu nuo vilko ant meškos, institutas siūlo supaprastinti kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarką įmonėse. Taip pat, anot LLRI, reikėtų pokyčių ir darbuotojų atstovavime sulyginant profesinių sąjungų ir darbo tarybų veiklos sąlygas. Tuo pačiu tikslinga atsisakyti privilegijų taikomų profesinėms sąjungoms – renkamų organų narių atleidimo apribojimų bei darbdavių pareigos finansuoti profesinės sąjungos veiklą. Šios privilegijos tik prisideda prie darbdavių nenoro kurti profesines sąjungas.
Spaudos konferencijos dalomoji medžiaga
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
El.p.: Laura@lrinka.lt
