LLRI: Darbo kodekso pakeitimai darbuotojų teisių nemažins

Vyriausybės siūlomi Darbo Kodekso pakeitimai yra ne drastiškas liberalizavimas, o nuosaikus administracinės naštos palengvinimas. Pakeitimai priderintų Darbo kodeksą prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių ir nesikėsintų į darbuotojų teises. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ir atkreipia dėmesį, kad viešose diskusijose visuomenė yra klaidinama apie siūlomus darbo santykių reguliavimo pakeitimus. Institutas kviečia sprendimų priėmėjus susitelkti konstruktyviam dialogui ir įgyvendinti seniai pribrendusius pokyčius darbo santykių reglamentavime.

LLRI atkreipia dėmesį, kad siūlymai panaikinti administracinius reikalavimus nemažina darbuotojų teisių, bet palengvina įmonių administracinę ir finansinę naštą. Vyriausybė siūlo atsisakyti Vyriausybės nustatytos formos reikalavimo  darbo sutartims, darbo pažymėjimui, darbo laiko žiniaraščiams, darbo sutarčių registravimo žurnalo ir nebereikalauti privalomai įteikti atsiskaitymo lapelio. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad reikalavimas įteikti atsiskaitymo lapelį per metus verslui atsieina apie 29 mln. Lt., o praktikoje didžioji dalis darbuotojų net nesidomi jų turiniu. Informacija apie darbo užmokestį ir atskaitymus darbuotojui ir toliau liks prieinama, nes ją saugoti darbdavius įpareigoja buhalterinę apskaitą reguliuojantys teisės aktai. Darbuotojui taip pat liktų teisė reikalauti atsiskaitymo lapelio.

LLRI įsitikinimu, terminuotų darbo sutarčių taikymas nuolatiniam darbui kaip tik naudingas darbuotojoms, nes skatins darbdavius kurti darbo vietas. Tai leis lanksčiai ir operatyviai priimti kasdienius verslo sprendimus, reaguoti į pokyčius įmonėje, šalyje ar pasaulyje. Bedarbiams šis siūlymas situaciją pagerins, nes galėdami dirbti kad ir trumpalaikį darbą, jie turės pajamų ir nepraras kvalifikacijos. LLRI atkreipia dėmesį, kad terminuotas darbo sutartis siūloma leisti sudaryti 2 metams ir pakartotinai sudaryti dar du kartus (maksimaliai 6 metus), o tai yra trumpesnis galimas terminas nei numato dabartinis reguliavimas (maksimaliai – 10 metų).

Vyriausybė taip pat siūlo sumažinti išeitines kompensacijas, kai darbuotojai atleidžiami darbdavio valia. „Sodros“ duomenimis, 2011 m. absoliuti dauguma darbo santykių buvo nutraukiami darbuotojo iniciatyva (apie 300 000), o ne šalių sutarimu (apie 19 000) ar darbdavio iniciatyva (apie 1850). Tai reiškia, kad išeitinės išmokos, mokamos darbdaviui atleidžiant darbuotoją, buvo mokamos itin retai. Mažinamos privalomos išeitinės išmokos lems, kad daugiau darbuotojų galės pasinaudoti numatyta teise į išeitinę kompensaciją.

LLRI atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės siūlomi pakeitimai nekeičia nustatyto maksimalios  40 val. darbo savaitės trukmės. Tai reiškia, kad nors įvedama vidutinio darbo laiko apskaita, darbo savaitės laikas liks apribotas. Vieną darbo dieną dirbus ilgiau, kitą reikės dirbti trumpiau, kad būtų neperžengiamos 40 val. darbo savaitės ribos.

Atostogų laikas nėra trumpinamas – darbuotojai ir toliau atostogaus jiems priklausančias 4 savaites. Keičiamas tik atostogų dienų skaičiavimas: siūloma skaičiuoti nebe kalendorinėmis dienomis (28 d.), o darbo dienomis (20 d.). Šia priemone siekiama patikslinti atostogų apskaitą.

LLRI apgailestauja, kad siūlomas labiau realybę atitinkantis darbo santykių reguliavimas buvo pateiktas kaip darbuotojo padėties bloginimas. Institutas kviečia dirbančią visuomenę susipažinti su LLRI parengta medžiaga apie tai, ką iš tikrųjų jiems žada siūlomi Darbo kodekso pakeitimai, o sprendimų priėmėjus – susitelkti konstruktyviam dialogui dėl seniai pribrendusių pokyčių reglamentuojant darbo santykius.