Lietuvos laisvosios rinkos institutas sveikina Vyriausybės sprendimą nuo liepos 1 dienos nedidinti minimalios mėnesinės algos ir tikisi, kad, svarstant šį klausimą ateityje, ir toliau bus atsižvelgiama į LLRI poziciją.
Trišalė taryba į kurią įeina darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės atstovai gegužės 29 dieną atidėjo minimalaus atlyginimo didinimą nuo 430 iki 460 litų, ir toliau svarstys šį klausimą lapkričio mėnesį.
LLRI ne kartą pabrėžė, kad minimalios algos didinimas tik paskatintų nedarbo augimą ar nelegalų darbą ir tuo apsunkintų verslo sąlygas. Darbdaviams neišgalint samdyti darbuotojų už valdžios nustatyta minimalų darbo užmokestį, mažėtų darbo vietų kūrimas, galimybės įsidarbinti, dalis darbuotojų apskritai netektų darbo. Padaugėtų ir nelegalaus darbo, nes minimalios algos padidinimas įpareigoja pakelti ne tik atlyginimus, bet kartu ir pajamų bei Sodros mokesčius, todėl vis daugiau darbdavių rizikuotų samdyti darbuotojus nelegaliai, kad sutaupytų mokesčių sąskaita.
Skaudžiausiai privalomo minimalaus atlyginimo padidinimas atsilieptų vargingiausiai visuomenės daliai: nekvalifikuotiems darbuotojams, silpniau išsivysčiusiuose Lietuvos regionuose ir kaime gyvenantiems žmonėms. Ypač nelogiška didinti minimalią privalomą algą ekonominės krizės akivaizdoje, kuomet daugelio žmonių atlyginimas natūraliai mažėja dėl ekonomikos nuosmukio. Minimali privaloma alga negali išspręsti nei socialinių, nei mokesčių surinkimo problemų, o jos padidinimas tik pagilintų šias problemas bei apsunkintų ir taip sudėtingą įmonių padėtį.
Visa tai ypač akivaizdu krizės metu. Tačiau iš esmės minimalios algos didinimo pasekmės nepriklauso nuo makroekonominių rodiklių, todėl skirtis gali tik jų mastas, o ne pobūdis. Deja, tenka apgailestauti, kad Vyriausybė nesiryžo įšaldyti minimalios algos visam laikui ir tikėtis, kad, atsižvelgiant į LLRI išdėstytus argumentus, šio būtino žingsnio bus imtasi ateityje.
