D. Sujetaitė: Ar vaistinėse nepritrūks vaistininkų?

2015 metai vaistinėms, jų darbuotojams ir klientams turėtų būti permainingi. Vienu iš svarbiausių iššūkių šiais metais bus pasiruošimas artėjančiam draudimui vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. be vaistininko priežiūros.

Paprastai sakant, vaistininkų padėjėjai nuo 2016 metų galės parduoti vaistus ir konsultuoti pirkėjus tik tuomet, jei kartu su jais visą vaistinės darbo laiką bus bent vienas vaistininkas. Kokias problemas gali sukelti toks draudimas?

Žmonių laukia atleidimai?

Dabar vaistinėje gali dirbti kolegijoje išsilavinimą įgijęs farmakotechnikas. Tačiau nuo 2016 metų farmakotechnikai be vaistininko priežiūros negalės parduoti vaistų, konsultuoti pirkėjų ar teikti informacijos apie vaistus. Tai sukels dvi problemas.

Pirma, dalį farmakotechnikų reikės atleisti. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo apie 1 500 farmakotechnikų ir du kartus daugiau vaistininkų. Dėl priklausomumo nuo vaistininkų farmakotechnikai rinkoje taps nepaklausūs ir nesamdomi.

Dalis dabar dirbančių farmakotechnikų tiesiog praras darbo vietas. Be to, šiuo metu Kauno kolegijoje yra ruošiama 140 farmakotechnikų, kurie mokosi tam, kad galėtų teikti kvalifikuotas ir saugias paslaugas. Kyla klausimas, kam tokie specialistai vis dar ruošiami? Juk baigus studijas ir įsigaliojus minėtam reguliavimui, vargu, ar jie gaus darbą pagal specialybę.

Antra, pritrūks vaistinėse galinčių dirbti žmonių. Vaistininkų trūkumas jaučiamas jau dabar. Dar net neįsigaliojus reguliavimui vien tik per Darbo biržą 2014 metų pabaigoje buvo ieškoma 58 vaistinės darbuotojų. Šiuo metu vaistininkų stygių iš dalies sprendžia būtent farmakotechnikai, kurių darbo rinkoje yra pakankamai.

Trumpės vaistinių darbo laikas?

Jau kitais metais vaistininkų gali smarkiai trūkti, nes dalis farmakotechnikų nespės persikvalifikuoti, o universitetai nespės paruošti vaistininkų. Dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti arba trumpinti darbo laiką.

Beveik visos vaistinės dirba dviem pamainomis, todėl gali būti ir taip, kad kai kurios vaistinės atsisakys dirbti keliomis pamainomis ar trumpins darbo laiką, pavyzdžiui, nedirbs švenčių ir poilsio dienomis. Tai ypač aktualu rajonuose esančioms vaistinėms, kuriose daugiau dirba farmakotechnikų nei vaistininkų.

Uždarant arba trumpinant vaistinių darbo laiką dėl to nukentės vartotojas, negalintis laiku gauti farmacinės paslaugos ar įsigyti vaistų. Taip pat vaistinei dirbant trumpiau pirkėjui gali tekti ilgiau laukti eilėje, nesvarbu, ar jam reikia konsultacijos, ar jis tiesiog ateina įsigyti įprastai naudojamų vaistų ar kitų prekių.

Taigi, nauja taisyklė smogs dvigubai. Pirma, turėsime bedarbių farmakotechnikų, nes jiems bus neleidžiama dirbti vaistinėse vieniems. Antra, turėsime didesnes eiles vaistinėse, nes trūks vaistininkų.

Ar galime išvengti šių problemų?

Sprendimų yra, tik stinga politinio ryžto jų imtis. Visų pirma, reikia atsisakyti dar neįsigaliojusio draudimo ir leisti farmakotechnikams dirbti taip, kaip dirba dabar.

Antra, galima atsisakyti pasenusio reguliavimo ir nustatyti farmacijos specialistams įprastinę darbo savaitės ir atostogų trukmę. Lietuvoje farmacijos specialistai dirba 36 valandas per savaitę ir gali turėti 35 dienas kasmetinių atostogų, t. y. dirba trumpiau ir atostogauja ilgiau. Esant tokiai situacijai ir artėjant 2016 metų reguliavimui, galime sulaukti rimtų problemų, kad vaistinėse tikrai nebus kam aptarnauti pirkėjų.

Dabar, viena vertus, farmacininkų darbo savaitė yra trumpesnė, kita vertus, jie dirba keliais etatais ir viršvalandžius. Taip elgtis skatina nustatyta trumpesnė darbo diena, nes nėra kitų būdų užsidirbti daugiau ar užpildyti reikiamus etatus.

Toks kaip ir kitų sričių darbuotojų darbo krūvis (40 valandų darbo savaitė ir 28 dienos atostogų) leistų farmacininkams užsidirbti tiek pat ar net daugiau ir be jokių papildomų etatų ar žaidimų viršvalandžiais. Be to, tai ne tik leistų iš dalies išspręsti vaistininkų trūkumo problemą, bet ir padarytų vaistinių paslaugas prieinamesnes.

Kas išloštų, jei vaistininkai galėtų dirbti kaip ir visi kiti, t. y. po 40 valandų per savaitę? Vaistininkai ir vartotojai. Kas išloštų, jei farmakotechnikai galėtų ir toliau dirbti kaip dirbę? Farmakotechnikai ir vartotojai. Ar tai kainuotų biudžetui ir mokesčių mokėtojams? Ne. Tai kodėl tada negalima priimti šių dviejų paprastų sprendimų?