Tyrimas. E-paslaugų plėtra išsiplėtusioje ES: e-valdžia ir e-sveikata Lietuvoje

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tęsdamas darbus žinių ekonomikos srityje, pristato tyrimą, kuris kovo 19 d. buvo pristatytas LR Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje. Išsamią tyrimo medžiagą galite atsisiųsti paspaudę ant nuorodos.
Tyrimo išvados
Atliktas Lietuvos e-valdžios ir e-sveikatos paslaugų diegimo tyrimas leidžia daryti išvadą, kad šios sritys yra skirtingose vystymosi stadijose. E-valdžios paslaugos peržengė pirmąją įgyvendinimo stadiją (sistema sukurta ir įdiegta) ir įžengė į antrąją, kurioje diegimo politika turėtų koncentruotis į šios paslaugos naudojimą ir poveikį. E-sveikatos vystimasis, deja, vis dar pirmoje stadijoje, čia politikos tikslai turėtų būti paslaugos tiekimas ir interaktyvumas.
E-valdžios infrastruktūra Lietuvoje sukurta, visuomenė žino apie jos egzistavimą. Nors tolimesnis visuomenės švietimas yra būtinas, juo užsiima privačios ir viešos organizacijos NVO, švietimo įstaigos ir patys individai.
E-valdžios įgyvendinimas sukūrė šios paslaugos pasiūlą. Dauguma administracinių institucijų teikia kai kurias e-paslaugas ir laipsniškai jas tobulina. E-valdžios paslaugų prieinamume Lietuvos reitingas nedaug atsilieka nuo ES vidurkio (atitinkamai 68 proc. ir 75proc.). Verslo naudojimasis e-valdžios paslaugomis taip nedaug atlikieka nuo ES vidurkio. Tačiau šis rodiklis tarp individų, kartu su interneto prieigos paplitimu namų ūkiuose lieka ženkliai mažesnis nei ES vidurkis (individų naudojimasis atitinkamai 13 proc. ir 24 proc., interneto prieiga namų ūkiuose atitinkamai 35 proc. ir 51 proc.). Tačiau šie skaičiai nuolat auga, kaip auga ir visuomenės įgūdžiai naudotis e-valdžios paslaugomis.
Aplinka e-valdžios vystymui palanki. Būtinybė teikti efektyvias e-valdžios paslaugas pripažįstama kaip viena iš politikos prioritetų. Įstatyminė bazė e-valdžiai paruošta: e-valdžios koncepcijos rėmai ir įdiegimo planas yra paruoštas, atnaujintas ir vykdomas. Įstatymai dėl e-parašo, e-saugumo, asmens duomenų apsaugos, valstybės registro ir kitų panašių dalykų galioja. E-valdžia ir platesni informacinės visuomenės aspektai yra įtraukti į bendrą politiką (vyriausybės programa, ilgalaikės valstybės plėtros strategija, Lisabonos strategijos įgyvendinimo planas ir kt.). Institucinis pagrindas taip pat sukurtas: atsakomybė tarp ministerijų padalinta horizontaliai; už e-valdžią atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Viešasis administravimas taip pat yra šios institucijos kompetencijoje. Speciali institucija – Informacinės visuomenės plėtros komitetas – koordinuoja visus su informacine visuomene susijusius aspektus. Ryšių infrastruktūra yra gerai išplėtota pasiūlos ir vartotojo pusėse, be to ES struktūrinių fondų lėšomis ji yra pastoviai tobulinama.
Pagrindinis e-valdžios trūkumas yra tai, kad jis nepasiekia e-paslaugų tikslų, pvz., efektyvumo ir skaidrumo. E-valdžia nekeičia esančio viešojo administravimo rėmų ir tradicijų, bet prie jų prisitaiko. Nors nemaža dalis paslaugų formaliai buvo įdiegtos, jos pačios administracinių procedūrų nesupaprastina. Be to, e-valdžios paslaugų pasiūla yra ne vartotojų paklausos ar kaštų optimizavimo sprendimas priimtas viešosios administracijos, bet ES rekomendacijų rezultatas. E-valdžios įdiegimo procesą apsunkina motyvacijos stoka, projektų vadybos įgūdžių trūkumas tarp viešosios administracijos pareigūnų, prastas ir fragmentiškas įdiegimo monitoringas, ir, svarbiausia, lėta viešojo administravimo reforma.
E-sveikatos paslaugų pasiūla yra aiškiai nepakankama, nors reikalinga ir vartotojams. Daug e-sveikatos projektų Lietuvoje šiuo metu įdiegiami vietiniu ir nacionaliniu lygiu, atsiranda pagrindinės e-sveikatos paslaugos, kuriami atskiri modernūs tarptautiniai e-sveikatos pilotiniai tinklai ir bendradarbiavimo projektai. Deja, kaip minėta aukščiau, ITT veikla sveikatos apsaugoje yra prastai koordinuota, trūksta informacijos apie pasiektus rezultatus. Atsiranda supratimas apie e-sveikatos naudą tarp sveikatos apsaugos teikėjų. Šiandien koncentruojamasi į nacionalinės sveikatos informacijos sistemos sukūrimą, turėsiančią Elektroninę paciento ligos istoriją, e-receptus, e-nukreipimus ir e-registracijos funkcijas. Šios sistemos trūkumas buvo pagrindinis sveikatos apsaugos teikėjų pasiteisinimas dėl mažos e-paslaugų pasiūlos.
Dauguma ekspertų pripažino, kad lėtas e-sveikatos paslaugų įdiegimas sąlygotas politikų ir paslaugos teikėjo motyvacijos stokos ir riboto suvokimo, kokios paslaugos turėtų būti vystomos. Kol kas nėra dokumento skirto e-sveikatos vystymui Nacionaliniu lygiu koordinuoti, o tai trukdo e-sveikatos vystymui ir sukuria erdvę nekoordinuotiems veiksmams. Todėl, pirma, nacionaliniu lygmeniu turėtų būti priimta e-sveikatos strategija, taip pat didesnės diskusijos šiais aspektais visuomenėje. Antra, įdiegimo procesas turėtų būti remiamas nacionaliniu lygmeniu, parenkant reikalingus standartus ir valdant nacionalinę infrastruktūrą bei tam tikras bendras duomenų bazes / registrus. Šių užduočių įgyvendinimui reikia tinkamų institucinių pajėgumų. Priimta manyti, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijai trūksta pajėgumų koordinuoti vykstančius e-sveikatos projektus. Todėl reikėtų pagalvoti apie galimybę sukurti centralizuotą instituciją, Nacionalinį kompetencijos centrą, kuris užtikrintų strategijos įdiegimą ir naujai sukurtos nacionalinės sveikatos informacinės sistemos administravimą pirmojoje įdiegimo stadijoje.
Tačiau svarbiausias veiksnys motyvacijai tarp sveikatos apsaugos teikėjų yra struktūrinė sveikatos reforma, atsižvelgianti į pacientų poreikius, konkurencija tarp paslaugos teikėjų, pati kurianti paskatas plėsti pacientų priėjimą prie paslaugų ir gerinti jų kokybę.
Efektyvaus viešojo administravimo ir sveikatos apsaugos siekis ir ES iniciatyvos, sustiprintos finansine ES struktūrinių fondų pagalba yra dvi pagrindinės jėgos varančios e-valdžios ir e-sveikatos vystymąsi Lietuvoje.
Bendra viešojo administravimo reforma yra pati pagrindinė priemonė tolimesniam sėkmingam e-paslaugų vystymui. Tai pakeistų vyraujantį viešojo administravimo sistemos  modelį, kuris, remiantis vietiniais ir tarptautiniais ekspertais, yra uždaras ir hierarchiškas. Naujoji sistema turėtų būti lanksti, orientuota į vartotoją, mažiau hierarchiška sprendimų priėmime, interaktyvi. Reforma turėtų pakeisti viešojo administravimo funkciją ir orientaciją į tikslų pasiekimą ir vartotoją. Didesnė orientacija į vartotoją parodytų, kurios e-paslaugos turėtų būti diegiamos ir leistų paslaugai priartėti prie gyvenimo ciklo: apmokymo, tobulinimo ir skatinimo. Tai taip pat leistų teisingai įkainoti ir skatinti elektroninius vartotojus, naudoti geriausius verslo modelius mažinti kaštams ir tarnauti vartotojui. Be to, tai skatintų investuoti į apmokymus ir padidintų gebėjimus.
Tai galioja visai viešojo administravimo sistemai, įtraukiant nacionalinius, savivaldos lygius ir visas viešas sveikatos apsaugos institucijas. Reikėtų pažymėti, kad norint pasiekti orientacijos į klientą ir efektyvaus sveikatos apsaugos sektoriaus veikimo, reikia įgyvendinti nemažai struktūrinių pokyčių (legalizuoti priemokas, viešas lėšas paskirstyti pagal konkurenciją, sukurti sąlygas papildomam draudimui, privatiems teikėjams ir kt.). Kitaip e-sprendimai negalės pasiekti laukiamų rezultatų. Sveikatos apsaugoje e-sprendimai yra potencialūs instrumentai pagerinti priėjimą prie paslaugų, jų kokybės ir saugumo, užtikrinant sveikatos apsaugą, paremtą moksliniais įrodymais, siekiant paslaugų tęstinumo ir veiksmingesnio jų panaudojimo, ribotų resursų sveikatos apsaugai panaudojimo racionaliau ir skaidriau.
Šiuo metu viešojo administravimo reforma yra daugiasluoksnė. Ji buvo sukurta bendram viešojo sektoriaus efektyvumui padidinti, nesikoncentruojant į e-valdžią ar e-sveikatą. Mes tikime, motyvacija didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, savaime yra priežastis, kodėl e-valdžia ir e-sveikata yra prioritetinės priemonės. Vartotojų pasitenkinimas ir sutaupytos lėšos turėtų būti vertinamos ir skelbiamos kasmet. Turėtų vykti panašus e-sveikatos paslaugų teikimo monitoringas. Organizacijos, pasiekiančios aukštus įvertinimus turėtų būti apdovanojamos. Tai paskatintų institucijas varžytis tarpusavyje ne tik dėl politinės įtakos, bet ir dėl kokybės, skaidrumo ir atsiskaitomumo visuomenei.
Tam, kad identifikuoti atvejus, kur bendros viešojo administravimo ir sveikatos apsaugos sistemų reformos diegiamos nepakankamai sėkmingai, turėtų būti atliekamas vartotojų pasitenkinimo ir paslaugų kaštų monitoringas. Jis taip pat turėtų būti įdiegtas ir kitose labiau pažengusiose institucijose (Mokesčių inspekcijoje, muitinėje, taip pat kitose sveikatos apsaugos institucijose). Šie indikatoriai galėtų būti naudojami vertinant šių institucijų veiklą ir padėti sukurti panašias sistemas kitose institucijose.  Turint galvoje biurokratinių ar uždarų sistemų nenorą keistis, politinės valios ir įgūdžių stoką, tai būtų silpnesnė paskata keisti motyvaciją. Tai būtų dalinis, bet praktinis sprendimas.
Kol kas tik pasiūlos pusei buvo skirtas pakankamas dėmesys ES lygmeniu. ES sukurti e-valdžios paslaugų sąrašai pradėjo e-valdžios ir e-sveikatos vystymą Lietuvoje, o ES struktūriniai fondai palaiko proceso tęstinumą. Dabar, kuomet visose šalyse narėse jau egzistuoja įdiegimo patirtis, dėmesys turėtų persikelti į vartotojo pusę. Mūsų manymu, vartotojams būtų leidžiama patiems vertinti e-paslaugas. E-valdžios ir e-sveikatos kontekste turėtų būti sukurti tam tikri indikatoriai.
ES institucijos (ypač Komisija) galėtų būti labai naudinga padedant nacionalinei administracijai surasti išmatuojamus veiksnius vertinti viešojo administravimo sektoriaus paslaugas ir e-paslaugas. Tokiu būdu indikatoriai būtų palygintini tarp šalių ir padėtų padidinti viešųjų paslaugų vertę ir sumažinti biurokratiją Europoje. E-paslaugų vertinimo procesas pats galėtų būti e-paslaugų populiarinimo priemonė.
Kitas aiškus aspektas, kuriam iki šiol skirta nepakankamai dėmesio yra „e“ koncepcijos aprėptis. Šiuo metu tik tos paslaugos, kurios teikiamos internetu yra laikomos paslaugomis. Tuo tarpu paslaugoms telefonu, nepaisant to, kad jos egzistuoja ir jomis yra naudojamasi, tokios pat svarbos nėra suteikiama, nėra keliami reikalavimai įgyvendinti tam tikrą paslaugų kiekį. Turint galvoje pastovų elektroninių prietaisų tobulėjimą ir technologinę konvergenciją, mes manome, kad visos elektroninės priemonės turėtų būti lygiomis sąlygomis įtrauktos į e-paslaugų koncepciją.