Pereinamojo laikotarpio taikymas žemės pardavimui stabdys Lietuvos ūkio plėtrą ir lėtins integraciją į Europos Sąjungą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai ir ragina Seimą ryžtingai balsuoti už Konstitucijos pataisas, numatančias naikinti kliūtis prekybai žeme be pereinamojo laikotarpio.
Siūlymą taikyti 5-10 metų pereinamąjį laikotarpį užsienio subjektams užregistravo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis, o alternatyvų siūlymą taikyti 7 metų pereinamąjį laikotarpį pateikė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnės Kazimieros Prunskienės vadovaujama Seimo narių grupė. Šiuos siūlymus rengiamasi svarstyti šiuo metu vykstančioje neeilinėje Seimo sesijoje.
LLRI eksperto Ramūno Vilpišausko teigimu, tokie siūlymai neatitinka nei ekonominių, nei politinių Lietuvos interesų. Būtina kuo anksčiau panaikinti kliūtis prekybai žeme, norint sudaryti sąlygas efektyviau išnaudoti pagrindinį gamybos išteklių žemės ūkyje – žemę, paskatinti žemės ūkio produktyvumo augimą ir kaimo plėtrą. Be to, dabar taikomos kliūtys prekiauti žeme riboja Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos piliečių teisę disponuoti savo nuosavybe, į kurią jau atkurtos nuosavybės teisės.
„Visiškai nemotyvuotas argumentas, kad pereinamasis laikotarpis yra reikalingas dėl pasikeitusios derybinės situacijos, kadangi iš anksto aišku, jog ES finansinės paramos ūkininkams susiejimas su žemės pardavimo klausimu nepadės Lietuvai išsiderėti didesnės paramos. Tačiau tai gali lemti blogiausią scenarijų Lietuvai – pereinamųjų laikotarpių taikymą ir finansinei paramai, ir žemės pardavimui,“ – teigė R. Vilpišauskas.
Anot LLRI eksperto, siūlymas derėtis su ES dėl pereinamojo laikotarpio atspindi tik keleto tuo nepatenkintų ir įtikinamų ekonominių argumentų nepateikiančių interesų grupių reikalavimus. Seimo nariai turi atsižvelgti į daugelio šalies gyventojų nuomonę, o ne paisyti siaurų interesų grupių reikalavimų. R. Vilpišausko nuomone, derybos dėl pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui užsieniečiams sulėtintų integraciją į ES, o iki šiol Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis šiuo atžvilgiu teigiamai išsiskyrė iš kitų šalių kandidačių.
Institutas siūlo kuo sparčiau šalinti taikomas kliūtis žemės pardavimui ir Lietuvos, ir užsienio subjektams. Seimas turėtų kuo ryžtingiau balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimų, juolab kad šių pataisų priėmimas ir taip smarkiai uždelstas, o apribojimai prekiauti žeme jau seniai stabdo reformas kaime, žemės ūkio ir kitų verslų plėtrą.
