Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 21-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių Lietuvos ekonomikos rodiklių 2007 metų vertinimai ir patikslintos 2008 metų prognozės.
_________________
Ekonomikos augimas
Tyrimo dalyvių vertinimais, ateityje galima prognozuoti iki šiol sparčiai augančios Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą. LLRI tyrimo dalyviai 2008-iems metams prognozuoja 6,6 proc. metinį augimą.
Vertinimas. Prognozuojamą BVP augimo sulėtėjimą veikia keli veiksniai. Iš vienos pusės, bankai griežtina ankstesnę laisvą skolinimo politiką, kelia skolinimo reikalavimų kartelę ir taip riboja skolinimosi tempų augimą. Iš kitos pusės – vartotojai pesimistiškiau mato Lietuvos ekonomikos ateitį, o tai mažina jų norą skolintis ir mažina vartojimą.
Sulėtėjus ekonomikai ženkliau pasireikš ilgalaikiai Lietuvos ekonomikos trūkumai – mažas darbo našumas, reformų lėtumas ir žemės, darbo rinkos suvaržymo neigiamas poveikis šalies konkurencingumui.
Šešėlinė ekonomika
Tyrimo dalyviai prognozuoja šešėlinės ekonomikos padidėjimą. 2007 m. šešėlinė ekonomika siekė 17,8 proc., 2008 m. prognozuojama – 18,5 proc. Pasikeitė ir tyrimo dalyvių lūkesčiai apie šešėlinę ekonomiką – prieš pusę metų (20 tyrime) šešėlinės ekonomikos prognozė 2008 metams siekė 17,3 proc.
Vertinimas. Nepaisant sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio, yra veiksnių galinčių potencialiai padidinti šešėlinės ekonomikos mastą, t.y. padidėję alkoholio bei tabako akcizai, numatoma keisti verslo liudijimų išdavimo tvarka. Neatmestina galimybė, kad tyrimo dalyviai, teikdami prognozę 2008-iesiems metams, atsižvelgė į pastaruoju metu suaktyvėjusius planus keisti gyventojų pajamų mokesčių sistemą ir didinti mokesčių naštą.
Papildomas tyrimo klausimas taip pat buvo susijęs su vienu iš šešėlinės ekonomikos komponentu – „vokeliuose“ mokamais atlyginimais bei jų dalies sumažėjimo priežastis. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) visų minimų priežasčių – didesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė, gerai jos organizuota kova su „vokelių“ problema. Antra pagal svarbumą priežastis (18,7 proc. visų atsakymų), leidusi legalizuoti atlyginimus – sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis. Kitos dažnai minėtos priežastys: darbo jėgos trūkumas; didėjanti darbuotojų derybinė galia ir sąmoningumas; didėjantis socialinių garantijų poreikis; didėjantis įmonių veiklos skaidrumas.
Mokesčių našta
Tyrimo dalyvių teigimu, mokesčių našta 2008-aisiais sieks 31,9 proc. ir praktiškai nepakito nuo 2007-ųjų metų. Pagal LLRI skaičiavimus 2008-asiais mokesčių našta pasieks 40,9 proc.
[1] ir bus 2,9 proc. punkto didesnė nei 2007-aisiais.
Eksportas ir importas
Prieš kelis metus šoktelėję į viršų, tiek importo, tiek eksporto augimo tempai 2007- aisiais metais mažėjo. Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2008-aisias importo augimas šiek tiek lenks eksporto augimą. Anot tyrimo dalyvių, 2007 m. importo ir eksporto augimo tempai siekė atitinkamai 15,6 ir 12,8 proc. 2008 metams prognozuojamas tolesnis importo augimo tempų mažėjimas: manoma, jog 2008-asiais metais importo augimas sieks 13,7 proc., eksporto – 12,7 proc.
Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai
Tyrimo dalyviai mano, kad vartotojų kainų indeksas 2007 m. augo 7,2 proc. Panašaus augimo išlikimas prognozuojamas ir 2008 m., kuriems prognozuojamas 7,3 proc. vartotojų kainų kilimas.
Pagrindinėmis kainų augimo priežastimis tyrimo dalyviai įvardijo energijos, maisto kainų augimą bei disponuojamų pajamų didėjimą.
Vertinimas. Bendras prekių kainų augimas yra nulemtas didėjančio pinigų kiekio vartojimo. Maisto produktų kainų lygio didėjimą galima paaiškinti pasaulinėmis tendencijomis, vis didesnėmis eksporto galimybėmis ir kainų konvergencija. Komunalinių paslaugų, energijos, kuro ir transporto kainų augimas yra iššauktas tiek pasaulinių tendencijų energijos išteklių rinkose, tiek tiekimo sąlygų pasikeitimu tarp Lietuvos įmonių ir energijos tiekėjų.
Kai kurių prekių kainos (alkoholio, tabako, degalų) išaugo dėl padidėjusios mokestinės naštos.
LLRI tyrimo duomenimis, vartotojų kainų augimas 2007 m. buvo mažesnis nei teigia Statistikos departamentas. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog tyrimo dalyviai vertino bendrą vartotojų prekių, o ne statistinio vartotojų prekių krepšelio kainų augimą.
2008 m. vartotojų kainų augimo prognozę, lyginant šio ir praeito tyrimo duomenis, tyrimo dalyviai padidino nuo 5,2 proc. iki 7,3 proc. Tai parodo pasikeitusius tyrimo dalyvių lūkesčius dėl kainų augimo: anksčiau manę, jog 2008 m. kainų augimo tempai turėtų sulėtėti, dabar jie nusiteikę pesimistiškiau ir prognozuoja panašius kainų augimo tempus.
Nedarbas
2008-aisiais metais nedarbo lygis turėtų nežymiai padidėti. Tyrimo dalyviai mano, jog 2007 m. nedarbo lygis siekė 4,4 proc. o 2008-aisiais turėtų nežymiai paaugti iki 4,6 proc.
Vertinimas. Įdomu tai, jog ekspertai pakeitė savo nuomonę dėl nedarbo lygio 2007 ir 2008 m. dinamikos: prieš pusę metų manę, jog lig šiol nuolat mažėjęs nedarbo lygis turėtų mažėti ir toliau, dabar tyrimo dalyviai prognozuoja nežymų nedarbo lygio augimą. Šis pasikeitimas atspindi sumažėjusį optimizmą dėl ekonomikos augimo ateityje.
Namų ūkiai
Augančios darbo pajamos ir socialinė parama toliau didina namų ūkių pajamas. Tyrimo dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2007 m. sudarė 2823 Lt/mėn. ir buvo 14 proc. didesnės nei 2006 m. (2472 Lt/mėn.) 2008 m. namų ūkių pajamos augs kiek lėčiau nei 2007 metais (maždaug dešimtadaliu palyginti su 14 proc.), tačiau gyventojų finansinė padėtis ir toliau gerės – namų ūkių pajamos vidutiniškai sudarys apie 3114 Lt/mėn.
Vertinimas. Verta pastebėti, jog nors ir matomas didelis pastarųjų metų vartotojų kainų augimo tempų padidėjimas, jį namų ūkių pajamų augimas visgi lenkia. Taigi auga ne tik nominalios, bet ir realios vidutinės namų ūkių pajamos, perkamoji galia.
Tyrimo dalyviai ir toliau tikisi spartaus darbo užmokesčio augimo. Pasak tyrimo dalyvių, 2007 m. vidutinis darbo užmokestis didėjo daugiau nei 18 proc. iki 1581 Lt/mėn. Tyrimo dalyvių nuomone, 2008 m. darbo užmokesčio augimas bus kiek lėtesnis nei 2007-aisiais, bet vis dar spartus – neto darbo užmokestis per šiuos metus turėtų išaugti 12,5 proc. ir metų pabaigoje siekti 1779 Lt/mėn.
Tyrimo dalyvių nuomone, būtent augantis darbo užmokestis yra didžiausia paskata žmonėms neemigruoti iš šalies (62 proc. ekspertų mano, kad paskatų neišvažiuoti daugėja, 77 proc. darbo užmokesčio augimą įvardija kaip pagrindinę priežastį).
Sutaupoma mažiau, investicijos į ilgalaikio naudojimo pirkinius mažėja. Tyrimo dalyviai mano, kad santaupoms 2007 m. žmonės skyrė 371 litą per mėnesį, t.y. beveik tiek pat kaip ir 2006-aisiais. Santaupoms 2006 metais teko 14 procentų visų namų ūkių pajamų, o 2007-aisiais, išaugus namų ūkių pajamoms, šis rodiklis sumažėjo iki 13 proc. Namų ūkių santaupos 2008 m. turėtų padidėti 5 procentais ir siekti 390 litų per mėnesį.
Tyrimo dalyvių nuomone, namų ūkių investicijos į ilgalaikius pirkinius 2007 metais sumažėjo 11,5 proc. ir sudarys 303 litus per mėnesį. Tokioms investicijoms teko 10,7 proc. namų ūkių pajamų (palyginimui – 2006 metais teko 13 proc.). Prognozuojama, kad 2008 m. investicijos augs apie 9 proc., iki 330 litų per mėnesį.
Įmonės
Prognozuojama, kad įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža truputį mažės. Tyrimo dalyviai mano, jog 2007 m. įmonių pelningumas siekė 6,9 proc. o įmonių nuosavybės grąža buvo 11,7 proc. Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2008 įmonių vidutinė nuosavybės grąža turėtų sumažėti iki 11,1 proc., o pelningumas iki 6,5 proc.
Tyrimo dalyviai mano, jog 2007 m. vidutiniškai įmonių investuojama pelno dalis siekė 38 proc., o tai yra 6 proc. punktų sumažėjimas lyginant su 2006 m. Prognozuojama, jog investuojama pelno dalis 2008 m. praktiškai nedidės ir sieks apie 39 proc. Tuo tarpu prieš pusę metų ekspertai manė, jog šis rodiklis 2008 m. paaugs iki 47 proc.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 2007 m. mokslui ir inovacijoms įmonių skiriama lėšų dalis buvo 4,9 proc., kas lyginant su 2006 m. rodo nežymų sumažėjimą. 2008 m. prognozuojamas didesnės lėšų dalies skyrimas mokslui ir inovacijoms – 5,5 proc.
Skolinimosi kaina
Skolinimasis brangs. Remiantis LLRI atlikto tyrimo duomenimis, tyrimo dalyviai mano, jog tiek iki vienerių, tiek virš vienerių metų laikotarpio paskolos 2007 m. kainavo apie 7 proc. Praeito tyrimo dalyviai ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi kainas 2007 m. manė būsiant atitinkamai 6,29 ir 6,27 proc. Šis pasikeitimas parodo tyrimo dalyvių lūkesčių bei ekonominės situacijos vertinimą, kuri nurodo griežtesnę bankų skolinimo politiką.
Manoma jog 2008 m. iki vienerių ir virš vienerių metų laikotarpio paskolų kaina išliks panaši ir sieks 7,2 ir 7 proc.
Apie tyrimo metodiką
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
21-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 42 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti tyrime kviečiami įmonių vadovai ir analitikai.
Šį tyrimą rėmė AB „Ragutis“, UAB „IF draudimas“, UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“.
[1] Skaičiuojant savivaldybių biudžetų mokestines pajamas imtas 2007 m. mokestinių pajamų ir viso savivaldybių biudžeto santykis.
