A. Čepukaitė. Kaip padidinti algas regionuose

Apie atlyginimus Lietuvoje diskutuojama nuolat. Skaudi problema išlieka regionuose gyvenančių žmonių pajamos. Vis svarstoma, kaip jas padidinti. Neseniai vėl pasigirdo kalbų apie planus kelti minimalią mėnesinė algą (MMA). Profsąjungos siūlo ją didinti beveik trečdaliu – iki 500 eurų. Valdžia neįvardija konkrečios ribos, tačiau neatsisako tolesnio MMA didinimo. Kokias pasekmes tai sukeltų? Kaip kitaip būtų galima didinti gyventojų, ypač regionų, kur atlyginimai mažesni, pajamas?

Šiuo metu didžiausias algas žmonės gauna sostinėje. 2016 metais vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas čia siekė 685 eurus. Nieko nuostabaus, juk Vilniuje ekonominis gyvenimas aktyviausias, čia didžiausia verslo koncentracija, vienam gyventojui tenka daugiausia užsienio investicijų. Tačiau toje pačioje apskrityje esančių Šalčininkų gyventojai 2016-aisiais uždirbo vidutiniškai trečdaliu mažiau – 451 eurą per mėnesį į rankas.

Jei būtų nustatyta 500 eurų MMA (arba 418 eurų į rankas), darbdaviai Šalčininkuose susidurtų su problema, kaip išsilaikyti pakėlus algas. Paprastai MMA mokama už nekvalifikuotą darbą, jaunimui ir pan. Jei jos dydis beveik pasivytų vidutinį atlyginimą, darbdaviams neapsimokėtų samdyti dalies tokių darbuotojų, nes jie nesukuria tiek vertės. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa patvirtino, kad didinant MMA įmonės daugiausia yra linkusios atleisti esamus darbuotojus ir nesamdyti naujų. Taigi jei MMA būtų pakelta net trečdaliu (kai Finansų ministerija prognozuoja 6,5 proc. bendrą atlyginimų augimą), rezultatas, ko gero, būtų priešingas, nei tikisi valdžia. Neigiamos pasekmės daugiausia atsilieptų kaip tik tiems žmonėms, kuriems siekiama padėti, t. y. uždirbantiems mažiausiai.

Didžiausias neigiamas poveikis pakėlus MMA tektų tiems regionams, kuriuose vidutinė alga nedaug didesnė už minimalią. Būtent šiems žmonėms valdžia yra pažadėjusi skirti daugiau dėmesio, gerinti gyvenimo sąlygas. Ironiška, kad dalies jų padėtis po tokios „pagalbos“ net pablogėtų. Tikėtina, kad dalis jų pradėtų dirbti šešėlyje (ne visą darbo dieną) arba nelegaliai.

Savivaldybių, kuriose vietinė vidutinė alga vos viršytų siūlomą 418 eurų į rankas MMA – ne viena. Štai Kalvarijos gyventojai vidutiniškai per mėnesį į rankas gauna 455, Lazdijų – 456, Zarasų – 463, Skuodo ir Kupiškio – 465, Vilkaviškio – 466 eurus. Iš viso daugiau kaip pusėje savivaldybių per mėnesį žmonės vidutiniškai uždirba mažiau nei 500 eurų į rankas. Kaip padėti regionuose gyvenantiems žmonėms užsidirbti?

Reikia suprasti: atlyginimai didėja ne tada, kai darbdavys būna geresnės nuotaikos, o kai darbuotojas sukuria daugiau vertės. Aišku, nelabai įmanoma kasdien dirbti vis daugiau, todėl čia yra svarbios produktyvumą didinančios technologijos ir inovacijos. Jos leidžia darbuotojams veikti, suteikia tokias gamybos priemones, kurios per tą patį laiką padeda pagaminti daugiau prekių ir paslaugų. O inovacijos randasi, kai investuojama į gamybos priemones. Taigi reikia didinti produktyvumą, kitaip sakant, pritraukti kuo daugiau investicijų.

Žvelgiant į mažai investicijų pritraukiančias savivaldybes matyti, kad jose atlyginimai yra mažesni nei kitose, o bedarbių ir socialinės pašalpos gavėjų – daugiau.

Valdžia galėtų padėti ne reguliuodama kainas (MMA kėlimas yra ne kas kita, kaip darbo išteklių kainos reguliavimas), o kurdama palankias sąlygas investuotojams. Centrinei valdžiai pats metas būtų įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, mažinti pelno mokestį, neapmokestinti reinvestuojamo pelno, supaprastinti ir liberalizuoti darbo santykių reguliavimą (nors Darbo kodeksas priimtas, įstatymų pakeitimai vis vien gali būti daromi).

Savivaldybės savo ruožtu gali pritraukti investuotojų mažindamos biurokratinę naštą, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Paprastai tariant, sukurdamos kuo palankesnes sąlygas verslui jų krašte įsikurti. Išskirtinį dėmesį savivaldybės turėtų skirti užsienio investuotojams, nes jie daugiau investuoja ir kuria didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Tai labai reikšminga regionams.

Deja, tiesioginių užsienio investicijų trūkumas akivaizdus daugelyje savivaldybių. Net ketvirtadalyje savivaldybių vienam gyventojui 2015 metais teko mažiau nei 100 eurų sukauptų (!) tiesioginių užsienio investicijų. Natūralu, kad šiose savivaldybėse ir atlyginimai palyginti maži. Stagnuojančios savivaldybės turi iš ko pasimokyti. Yra mažųjų savivaldybių, kuriose vidutinė mėnesio alga į rankas 2016 metais viršijo vidutinę visos šalies algą, – Visagino (616 eurų), Jonavos rajono (605 eurai), Kėdainių rajono (604 eurai). Nenuostabu, kad jose palygti daug investicijų. Visagine ir Jonavoje vienam gyventojui tenka daugiau materialinių investicijų nei vidutiniškai, o Kėdainiai išsiskiria tiesioginių užsienio investicijų gausa (vertinant pagal šias investicijas vienam gyventojui, Kėdainiai yra trečioje vietoje po Vilniaus ir Kazlų Rūdos).

Visi sutinka, kad regionų gyventojams nelengva ir kad daugumos jų algos mažos. Esminis klausimas čia – priemonės. MMA padidinimas skamba gražiai ir nereikalauja didelių pastangų. Tačiau regionai dėl tokių „pagalbos“ priemonių tik dar labiau nukentėtų. Valdžia, norėdama tesėti savo pažadą regionų gyventojams, turėtų pereiti prie svarbesnio darbo – investicijų pritraukimo. Kitaip kyla grėsmė vėl likti prie suskilusios geldos.