Ekspertizė. Mokesčių lengvatos – palikti ar panaikinti?

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) teikia savo įvertinimus ir įžvalgas dėl žemiau išvardintų mokestinių lengvatų.

  1. Dėl 9 % PVM tarifo turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms

Viešbučių paslaugos, kurios suteikiamos užsieniečiams gali būti traktuojamos kaip eksportas, kuris Lietuvoje neapmokestinamas PVM. Pagal klientų struktūrą, 2016 m. duomenimis pusė (50,1 %) viešbučių klientų yra užsieniečiai. Eksportui taikomas 0 % dydžio PVM tarifas, o pardavimams šalies viduje – standartinis – 21 proc. Norint pasiekti nuoseklų eksporto traktavimo rezultatą, teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir turėtų būti taikomas perpus mažesnis nei standartinis PVM tarifas. Tai daugmaž ir atitiktų dabartinę tvarką, kai apgyvendinimo paslaugoms taikomas 9 % PVM tarifas.

Šiuo metu iš 28 ES šalių narių 25 taiko lengvatinį PVM tarifą viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugoms. 7 ES valstybėse šis tarifas yra mažesnis nei Lietuvoje. Lengvatą taiko ir kaimyninės šalys Latvija ir Estija, su kuriomis Lietuva konkuruoja turizmo sektoriuje.

Dėl šių priežasčių 9 % tarifas apgyvendinimo paslaugoms turėtų būti išlaikytas.

  1. Dėl 5 % pelno mokesčio tarifo įmonėms, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų

Mažesnio mokesčio tarifo taikymas smulkiajam verslui iš esmės neturėtų būti traktuojamas kaip lengvata – mažiau uždirbančių gyventojų pajamos taip pat apmokestinamos efektyviu mažesnio dydžio GPM (dėl taikomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio). Kitaip tariant, apmokestinime jau yra tendencija mažesnes pajamas apmokestinti mažesniu efektyviu tarifu.

Lietuvoje daugiau kaip pusės (apie 60 %) įmonių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, todėl pelno mokesčio tarifo joms padidinimas paliestų didelę dalį šalies įmonių. Būtina įvertinti, kiek šalies įmonių šiuo metu taiko 5 % pelno mokesčio tarifą ir kaip jo padidinimas atsilieptų įmonių gryniesiems pelnams.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė taikyti 5 % pelno mokesčio tarifą ypač naudinga verslą pradedančioms ir augančioms įmonėms, kurių apyvarta neviršija įstatyme numatytos 300 tūkst. eurų ribos. 5 % mokesčių tarifo smulkiajam verslui panaikinimas iš esmės kirstųsi su LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytu darbu, kuriuo siekiama   4.3.2. tobulinti mokesčių sistemos struktūrą ekonomikos augimui palankia kryptimi ir optimizuoti mokesčių bazę. Šiuo darbu numatyta įvertinti galiojantį smulkiojo verslo apmokestinimą siekiant tolygiau paskirstyti mokesčių naštą, ir tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo įvertinimas (4.3.2.4.). Panaikinus 5 % pelno mokesčio tarifą smulkiajam verslui, pelningai pirmaisiais veiklos metais veikiančioms įmonės mokesčių našta padidėtų.

Kartu, Estijoje galiojant tvarkai, kuria reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas, o Latvijai svarstant šią tvarką įsivesti, Lietuvos pelno apmokestinimo tvarka taptų itin nepatrauklia ir mažintų mūsų šalies konkurencinį pranašumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu kaip tik pastebimos pelno  mokesčio mažinimo tendencijos – nuo 2017 m. Vengrija sumažino Pelno mokestį nuo 19 iki 9 %. 2016 m. pelno mokesčio tarifas ES šalyse vidutiniškai sumažėjo 0.16 p.p. Visame pasaulyje mažiausiai 13 valstybių mažino pelno mokesčio tarifą.[1]

Dėl šių priežasčių 5 % pelno mokesčio tarifas įmonėms, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, turėtų būti išlaikytas.

  1. Dėl Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusios apmokestinamojo pelno dalies apmokestinimo taikant 15 procentų mokesčio tarifą

Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai net ir komercinės pelno nesiekiančių vienetų pajamos yra susijusios su jų veikla, skirta tenkinti viešajam interesui. Jeigu vienetas nevykdo viešąjį interesą tenkinančios veiklos (vykdo tik pelno siekiančią veiklą, pavyzdžiui, teikia tarpininkavimo arba kitas su viešojo intereso teikimu nesusijusias paslaugas, vykdo prekybą) arba viešąjį interesą tenkinanti veikla sudaro nereikšmingą veiklos dalį, jau ir dabar laikoma, kad vienetas neatitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijų, todėl jam taikomas standartinis 15 % pelno mokesčio tarifas.

Pelno nesiekiančių asmenų pelnas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams. Apmokestinamosios pelno dalies, atitinkančios 7 250 eurų apmokestinimas taikant 15 % pelno mokesčio tarifą iš esmės sulygintų pelno nesiekiančių asmenų ir įprastinę komercinę veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą, tačiau pelno nesiekiantys asmenys savo pelnu negalėtų laisvai disponuoti (t.y., jų pelnas negalėtų būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams).

Taip pelno mokesčiu būtų apmokestinamos net ir atsitiktinės pelno nesiekiančių asmenų komercinės pajamos, o tai taptų papildoma našta jų veiklai.

Būtina įvertinti, kiek juridinių asmenų paliestų pelno mokesčio tarifo padidinimas ir kaip tai atsilieptų jų veiklai.

Svarbu pabrėžti, jog pareiga įrodyti, jog tam tikri paramos gavėjais registruoti juridiniai asmenys realiai vykdo ne viešą interesą tenkinančią veiklą, o ūkinę komercinę veiklą, ir toliau turi tekti kontrolės institucijoms. Vien tai, kad egzistuoja įmonių, pažeidžiančių reikalavimus dėl pelno nesiekiančių asmenų apmokestinimo, dar neturėtų tapti pagrindu padidinti mokestinę naštą visiems pelno nesiekiantiems vienetams.
 

Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusios apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

  1. Dėl LEZ įmonėms taikomų pelno mokesčio lengvatų – LEZ įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas (tam tikrais atvejais taikoma ir įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kuriose kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą).

LEZ įkūrimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir augti vietos verslo įmonėms bei investuoti Lietuvoje užsienio bendrovėms, kuriose būtų sukurta naujų darbo vietų regionų gyventojams.

Pasaulyje veikia apie 3 tūkst. LEZ. Lietuvoje veikiantys LEZ dėl investicijų konkuruoja su kitomis regione veikiančiomis LEZ. Siekiant dar labiau padidinti šių zonų patrauklumą, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka. Taip pat šiame plane numatytas (4.3.2.) mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas (4.3.2.) – bus siekiama įvertinti galiojančias pelno mokesčio lengvatas investicijoms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą taip siekiant paskatinti investicijas. Dabartinės tvarkos, kuria pirmaisiais metais LEZ veikiančios įmonės nėra apmokestinamos pelno mokesčiu, panaikinimas iš esmės kirstųsi su planais plėsti reinvestuojamojo pelno neapmokestinimą. Tai būtų ypač žalinga Lietuvos konkurencingumui, atsižvelgiant į tai, kad Estijoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas, o analogišką tvarką svarsto įsivesti ir Latvija.

Kartu, būtina atkreipti dėmesį, kad kaip teigiama Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-455) aiškinamajame rašte, Lietuvoje galioja baigtinis LEZ veikiančių įmonių veiklų sąrašas, kuriam taikoma pelno mokesčio lengvata, todėl tik dalis įmonių gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, o atlikta LEZ statusą turinčių įmonių analizė rodo, kad šios teigiamą pelną prieš apmokestinimą vidutiniškai pasiekdavo 4-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Todėl LEZ statuso pelno mokesčio lengvata įmonėms aktuali tapdavo tik vidutiniškai 5-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Iš to galima daryti išvada kad ir šiuo metu didelė dalis įmonių patiria nedidelę naudą, kadangi veiklą pradedančios įmonės pirmaisiais veiklos metais dažniausiai neuždirba pelno) Visa tai mažina Lietuvos LEZ konkurencinį patrauklumą.

Dėl šių priežasčių siūlome palikti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią LEZ įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas (tam tikrais atvejais taikoma ir įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kuriose kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą).

  1. Dėl galimybės įmonėms iš pajamų du kartus atskaityti išlaidas paramai (ne daugiau kaip 40 % apmokestinamojo pelno)

Galimybė iš pajamų atskaityti išlaidas paramai taip sumažinant apmokestinamąjį pelną galioja daugelyje šalių. Kitos šalys (JAV, Vokietija, Didžioji Britanija) taip pat taiko tvarką, pagal kurią egzistuoja galimybė iš pajamų suteiktas paramos išlaidas atskaityti ir fiziniams asmenims, taip sumažinant pajamoms tenkančią GPM naštą.

Būtina įvertinti, kaip galimybės iš pajamų atskaityti suteiktos paramos išlaidas paveiktų Lietuvoje veikiančius paramos gavėjus, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. 68,6 % juridinių asmenų gautos paramos sudarė parama, gauta iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų. Dar 21,5 % gautos paramos skyrė užsienio šalių juridiniai asmenys, tuo tarpu fizinių asmenų (ir anoniminių teikėjų) parama sudarė mažiau nei 10 %. Tikėtina, jog pakeitus paramos išlaidų atskaitymo tvarką filantropinės Lietuvos juridinių asmenų veiklos apimtys sumažėtų kelis kartus.

Dėl šių priežasčių siūlome įvertinti kaip šiuo metu galiojančios tvarkos, leidžiančios įmonėms iš pajamų du kartus atskaityti išlaidas paramai (ne daugiau kaip 40 % apmokestinamojo pelno) naikinimas paveiktų filantropinę veiklą.

  1. Dėl juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą, NT, naudojamo tik nekomercinei veiklai, neapmokestinimo

Asociacijos savo esme yra ne pelno siekiantys vienetai – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Apmokestinus joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, naudojamą nekomercinei veiklai, asociacijos nepagrįstai būtų išskirtos iš kitų pelno nesiekiančių vienetų – profsąjungų, tradicinių religinių bendruomenių, neįgaliųjų asociacijų, daugiabučių bendrijų, labdaros ir paramos fondų, mokslo ir studijų institucijų, meno kūrėjų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.

Dėl šios priežasties siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią  juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai, yra neapmokestinimas.

  1. Dėl verslo reikmėms naudojamai elektros energijai, gamtinėms dujoms, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomų akcizų

 

Atkreiptinas dėmesys kad daugelis ES valstybių taiko sumažintus akcizų tarifus verslo reikmėms naudojamai elektros energijai, šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms, akmens anglims ir koksui. 11 ES šalių narių taiko mažesnį akcizo tarifą verslo reikmėms naudojamai elektros energijai, 6 – gamtinėms dujoms ir 7 – anglims ir koksui.

Mažesnis akcizo tarifas šiems energijos ištekliams nėra nustatytas selektyviai – t.y. jis taikomas visoms įmonėms, energijos išteklius naudojančios savo reikmėms.

Jei būtų nustatyti aukštesni akcizo tarifai šiems energijos ištekliams, tai neabejotinai atsilieptų įmonių sąnaudoms, todėl būtina įvertinti, kokį poveikį tai turėtų šalies verslui.

Dėl šių priežasčių siūlome įvertinti kokį poveikį šalies verslui turėtų energijos išteklių akcizų pakeitimai.

  1. Dėl fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo kulto apeigų reikmenų gamybai, neapmokestinimo ir dėl juridiniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo laidojimo paslaugoms arba esančio kapinių teritorijoje, neapmokestinimo

 

Vertinant galiojančias mokestines lengvatas būtina įvertinti, ar nustatant skirtingą mokesčio tarifą remiamasi pagrįstu tikslu; pasirinktas atskyrimo kriterijus yra logiškas ir nediskriminuojantis; ar lengvatos turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai, todėl jų atsisakymas būtų žalingas.

Nėra aišku, kokių tikslų yra siekiama neapmokestinant fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo kulto apeigų reikmenų gamybai, ir juridiniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo laidojimo paslaugoms arba esančio kapinių teritorijoje. Kitaip sakant, nėra aiškus nei šių lengvatų tikslas, nei atskyrimo kriterijus – kodėl vienos ekonominės veiklos yra išskirtos iš kitų. Laidojimo paslaugos ar kulto reikmenų gamyba yra normali ekonominė veikla, kaip ir bet kokia kita. Nėra aišku, ar būtent nekilnojamojo turto mokestis reikšmingai veikia šių įmonių veiklos sąnaudas, todėl mažai tikėtina, jog šių lengvatų panaikinimas reikšmingai paveiktų šalies ekonomiką.

 Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo kulto apeigų reikmenų gamybai ir juridiniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, naudojamo laidojimo paslaugoms arba esančio kapinių teritorijoje, neapmokestinimo.

[1] KPMG