Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 16-7177(2) dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 (toliau Nutarimo projektas) ir teikia savo pasiūlymus.
ALKOHOLIO REKLAMOS RIBOJIMAI
Daugumoje pasaulio šalių alaus lauko reklama nėra draudžiama
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenis (p. 77, Global status report on alcohol and health 2014, WHO), mažiau nei penktadalis šalių, dalyvavusių tyrime visiškai draudžia alaus lauko reklamą.
Palyginus ES šalių alaus reklamos draudimus skirtinguose šaltiniuose matyti, kad Projektu siūlomas bet kokios išorinės alkoholio reklamos draudimas būtų vienas griežčiausių ES (žr. 1 lentelę). WHO duomenimis tik penktadalis iš 166 šalių visiškai draudžia alaus reklamą televizijoje ir radijuje. Dar mažesnis kiekis šalių draudžia alaus reklamą spausdintoje žiniasklaidoje.
1 lentelė
Šaltinis: www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0017/190430/Status-Report-on-Alcohol-and-Health-in-35-European-Countries.pdf
Lietuvoje alkoholio reklama jau dabar yra ribojama griežtai
Šiuo metu Lietuvoje jau galioja vieni griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų Europos Sąjungoje. Galioja tiek visiški apribojimai reklamuoti atskiruose šaltiniuose, tiek daliniai apribojimai tam tikram turiniui. Tokio pobūdžio apribojimai galioja tik trečdalyje visų ES šalių (žr. 2 lentelę). Tuo tarpu Projekto autoriai siūlo dar labiau griežtinti alkoholio reklamą tiek silpnųjų, tiek stipriųjų alkoholinių gėrimų sektoriuje.
2 lentelė
Alkoholio reklama skatina pasirinkti konkretų produktą, o ne didinti vartojimą
Mokslininkų bendruomenėje nėra vieningo sutarimo, kokią įtaką alkoholio suvartojimui daro alkoholio reklama. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro 2004 metais vykdyta studijų apžvalga rodo, kad didžioji dalis studijų negali pagrįstai, laikantis griežtų mokslo reikalavimų įrodyti, kad alkoholinių gėrimų reklama didina jų suvartojimą (Saffer, 2004)1. Tokius pačius rezultatus rodo ir kitos literatūros ir tyrimų apžvalgos2. Teigiama, kad nėra pakankamai vienareikšmiškų duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp alkoholio reklamos ir bendro alkoholio kiekio suvartojimo (Calfee, Scheraga 1994; Duffy 1991, 1995; Fisher 1993, 1999; Fisher, Cook 1995; Nelson, Moran 1995; Nelson, Young 2001). Pavyzdžiui 1974 – 2000 m laikotarpiu JAV stipriai kito alaus reklamai išleidžiamos sumos, tačiau bendras suvartojamo alaus kiekis praktiškai nepasikeitė3.
Nors ir nėra vienareikšmiškų duomenų, dėl didesnio alkoholio kiekio suvartojimo, tačiau yra tyrimų įrodančių, kad didesnė alkoholio reklama padeda įmonėms persivilioti klientus ir užimti didesnę rinkos dalį (Gius 1996; Lee, Tremblay 1992; Nelson 1997). Ekonomikos teorijoje taip pat teigiama, kad alkoholio reklama veikia vartotojų pasirinkimus, renkantis konkretų gaminį ar prekinį ženklą, o ne skatina didesnį vartojimą (Broadcast Advertising and U. S. Demand for Alcoholic Beverages, Jon P. Nelson, Southern Economic Journal, Vol. 65, No. 4. Apr., 1999). Kadangi vartotojų pasirinkimus stengiamasi paveikti suteikiant įvairią informaciją apie gaminį, galima manyti, kad apribojus reklamą vietoje to, kad būtų sumažintas alkoholio suvartojimas, tik sumažėtų vartotojams prieinama informacija apie gaminį.
Alkoholio reklamos draudimai nebūtinai padeda sumažinti suvartojimą
Kai kuriose šalyse, kur buvo pritaikyti platūs alkoholio vartojimo ir reklamos apribojimai rodo, kad tokių priemonių naudojimai nebūtinai padeda sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Keletas tyrimų apie alkoholio reklamos ribojimo poveikį buvo atlikta Kanadoje, kur kai kurios provincijos taikė apribojimus, o po to juos panaikino. Manitoboje 7 metus buvo draudžiama alaus reklama, tačiau tai nepadėjo sumažinti jo pardavimų, o priešingai, jie dar padidėjo (Ogborne, A.C. & Smart, R.G. 1980. Will restrictions on alcohol advertising reduce alcohol consumption? British Journal of Addiction, 75, 293-296.). Saskačevane atliktas tyrimas parodė, kad alkoholio reklamos ribojimai nepadėjo pasiekti ilgalaikių alkoholio suvartojimo sumažinimo. (Makowsky, C.R. & Whitehead, P.C. 1991. Advertising and alcohol sakes: a legal impact study. Journal of Studies on Alcohol, 52(6), 555-567.) Norvegijoje, kur taip pat galioja visiškas alkoholio reklamos draudimas, pokyčių suvartojamo alkoholio kiekyje taip pat nėra4.
KITI ALKOHOLIO RIBOJIMAI
Lietuvoje alkoholio ribojimai yra vieni plačiausių Europoje
Lietuvoje taikoma alkoholio kontrolės politika jau ir taip yra viena iš griežčiausių ES. Apie pusė ES šalių apskritai netaiko specialaus pardavimo laiko (valandomis) apribojimo alkoholiui (Žr. Lentelė Nr. 3 žemiau; šaltinis – PSO, Global Status Report on Alcohol and Health, 2014; p. 122, PSO, Alcohol in the European Union, 2012). Lietuvoje taikomi alkoholio prekybos apribojimai yra ir taip jau pakankamai griežti. Pavyzdžiui imkime prekybos alkoholiu laiko apribojimus. Kai kuriose ES šalyse galioja alkoholio pardavimo ribojimas tam tikromis savaitės dienomis, bet tai yra mažiau nei trečdalyje ES šalių.
Alkoholio pardavimo laiko ribojimas nepadeda mažinti alkoholio vartojimo
Alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimas įvestas 2007 ir pakoreguotas 2009. Tačiau pardavimo laiko ribojimo poveikis alkoholio suvartojimui yra kvestionuotinas. Pagal Statistikos departamento duomenis nėra reikšmingo legalaus alkoholio suvartojimo sumažėjimo po 2007 ar 2009, lyginant su ankstesniais laikotarpiais (Žr. lentelę Nr. 4 žemiau; šaltinis – Statistikos departamentas) Atsižvelgiant į šią statistiką matyti, kad griežtesnis alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimas mažintų vartojimą.
Reikalingas efektyvesnis šiuo metu galiojančių įstatymų įgyvendinimas
Siekiant apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą ar reklamą, dažniausiai kaip vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl būtina tai daryti, pateikiama tai, jog alkoholinių gėrimų vartojimas itin paplitęs tarp nepilnamečių. Tačiau nepilnamečiai legaliai alkoholinių gėrimų įsigyti ir vartoti ir taip negali. Ši problema kyla ne dėl įstatymų bazės trūkumų, bet dėl esamo jau galiojančių įstatymų nesilaikymo. UAB „Spinter tyrimai“ 2012 metais atliktos apklausos duomenimis, net 36 % nepilnamečių įvardijo, kad jiems įsigyti alkoholinių gėrimų greičiau nesunku, ir net 52 % nepilnamečių sakė, kad įsigyti alkoholinių gėrimų jiems visiškai nesunku . Dėl to siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą tarp nepilnamečių, visų pirma turi būti užtikrinamas esamų įstatymų laikymasis, nes kaip rodo apklausa, būtent šioje srityje slypi problemos. Dėl to siekiant įstatymo projekte užsibrėžtų tikslų, visų pirma turi būti užtikrinamas esamų įstatymų vykdymas, o ne plečiamas draudimų ratas.
Draudimas įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus asmenims jaunesniems nei 20 m. neįgyvendina Projekto keliamų tikslų
Silpnųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo amžius Europoje
Stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo amžius Europoje
Šaltinis: http://ec.europa.eu/health/alcohol/docs/eyes_on_ages_report_en.pdf
Siūlymas uždrausti asmenimis iki 20 m. įsigyti alkoholinių gėrimų yra prieštaringas ir nepagrįstas todėl, kad numato draudimą taikyti tiems asmenims, kuriems kitose srityse yra suteiktos dauguma pilietinių teisių (rinkimų, santuokos, transporto priemonės vairavimo ir pan.) Susiklosto tokia situacija, kad konstituciškai tokie asmenys bus laikomi galinčiai priimti savarankiškus sprendimus, o įstatymiškai – ne. Siūlomas draudimas yra neproporcingai griežtas.
Taip pat, tai nepadarys jokios įtakos nepilnamečių alkoholio vartojimui, nes jau dabar galioja draudimas nepilnamečiams turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Jeigu būtų įvestas siūlomas apribojimas Lietuva taptų valstybe turinčia didžiausią amžiaus apribojimą alkoholinių gėrimų įsigijimui ne tik Europos Sąjungoje bet ir visoje Europoje. Analogišką draudimą turi tik Islandija ir Norvegija. Tuo tarpu kitose ES šalyse alkoholinių gėrimų įsigijimas leidžiamas nuo 16 (Austrija, Portugalija) arba 18 metų. Toks draudimas taip pat turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos turizmo ir kitoms, susijusioms rinkoms.
Taip pat Projekto rengėjai siūlo uždrausti asmenims iki 20 m. vartoti alkoholinius gėrimus. Daugiau niekur Europos Sąjungoje negalioja toks griežtas ribojimas. Kai kuriose šalyse alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti nuo 16 metų5.
Išvados:
Dėl šių priežasčių palaikome Vyriausybės poziciją nepalaikyti didžiosios dalies Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4437 numatytų ribojimų.
1 http://www.nber.org/reporter/winter04/saffer.html
2 http://www.icap.org/portals/0/download/all_pdfs/Other_Publications/WHO_paper_annexed.pdf
3 Supra note 2
4 http://ec.europa.eu/health/alcohol/policy/country_profiles/norway_country_profile.pdf
5 http://www.ntakd.lt/files/Apklausos_ir_tyrimai/alk_prieinamumas_nepilnameciams.pdf
