Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai įstatymo projektui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44(1), 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6(1), 45(1) straipsniais“ XIIP-4306
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo įstatymo projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 44(1), 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6(1), 45(1) straipsniais“ XIIP-4306 (toliau – Projektas), ir teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas.
- Tvirtinant aukštos kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, sąrašą, neapsiriboti tik Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1,2,3 grupėmis, sąrašą išplėsti iki 1-8 grupės. Siūlome Projekto 10 str. 2 dalį (įstatymo 441 11 dalis) išdėstyti taip:
„11. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 1-8 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.“
Argumentai. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) 1 pagrindinė grupė yra „Vadovai“, 2 – “Specialistai”, 3 – “Technikai ir jaunesnieji specialistai”. Tačiau net ir 4-8 grupėse yra profesijų, kurių atstovai gali atitikti aukštos kvalifikacijos profesijos apibrėžimą, taip, kaip numatyta Direktyvos 2009/50/EB[1] (kurią be kita ko Projektas perkelia) 2 str. g dalyje:
„aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo kvalifikacijos įrodymas arba, nukrypstant nuo šios nuostatos, kai tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri reikalinga darbo sutartyje ar įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui“.
Akivaizdu, kad LPK 4-8 pagrindinėse grupėje yra profesijų, kurios gali būti pripažintos kaip aukštos profesinės kvalifikacijos, juolab kai 6 ir 7 pagrindinių grupių pavadinimuose yra žodis „kvalifikuoti“. Pvz.:
- duomenų̨ įvesties operatorius, kompiuterio operatorius (4 pagrindinė grupė – Tarnautojai);
- lėktuvo ar traukinio palydovas, virėjas, kulinaras (5 pagrindinė grupė – Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai);
- kvalifikuotas mišriojo ūkio darbininkas, medkirtys, kvalifikuotas žūvų veisyklos darbininkas, tralerio žvejys (6 pagrindinė grupė – Kvalifikuoti žemes, miškų̨ ir žuvininkystes ūkio darbuotojai);
- kalvis, suvirintojas, tekintojas (7 pagrindinė grupė – Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai);
- mechaninių mašinų̨ surinkėjas, gręžinių gręžimo įrangos operatorius, trąšų gamybos mašinų̨ operatorius, medienos apdirbimo įrenginių̨ operatorius (8 pagrindinė grupė – Įrenginių̨ ir mašinų̨ operatoriai ir surinkėjai).
Todėl siūlome į trūkstamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų sąrašą įtraukti ir 4-8 LPK pagrindines grupes.
Atkreipiame dėmesį, kad Direktyva neužkerta kelio Lietuvoje dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams iš 4-8 grupės. Lygiai taip pat Direktyva nedraudžia atsivežti traktuoti darbuotojų, turinčių ne mažiau kaip penkerių metų profesinės patirties, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tiesiog, aiškumo dėlei, rekomenduotina būtų tai numatyti ir atitinkamame įstatyme, idant būtų tenkinami Direktyvos reikalavimai.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projekte naudojama formuluotė 1, 2 arba 3 (pabraukta LLRI), gali būti interpretuojama kaip reiškianti, kad tik vieną iš LPK pagrindinių grupių, t. y. tik 1 arba 2 arba 3, o ne 1 ir 2 ir 3 gali būti įtraukta į minėtą sąrašą. Todėl rekomenduojame jungtuką „arba“ keisti jungtuku „ir“.
- Siūlome papildyti įstatymo projektą galimybe užsieniečio prašymą, išduoti ar pakeisti leidimą, išnagrinėti skubos tvarka, už papildomą rinkliavą, kurią sumokėtų užsienietis ar jį įdarbinanti įmonė. Siūlome Projekto 4 str. (įstatymo 33 str. 1 dalies 3 punktą) papildyti taip:
„c) sumokėjus nurodyto dydžio rinkliavą už dokumentų tvarkymą skubos tvarka“.
Argumentai. Jei darbuotojas greičiau pradėtų dirbti Lietuvoje, naudą patirtų visos suinteresuotos pusės. Lietuvos įmonės sukurtų daugiau pridėtinės vertės, užsienietis greičiau uždirbtų pajamų, o valstybė gautų daugiau pajamų mokesčių pavidalu. Jei leidimo išnagrinėjimas skubos tvarka sukeltų papildomų sąnaudų atsakingoms institucijoms, už tai galima imti papildomą valstybinę rinkliavą sąnaudoms padengti (kaip ir numatyta Rinkliavų įstatyme[2]). Jau dabar tam tikras valstybės institucijų paslaugas galima gauti greičiau, jei už tai sumokama papildomai, pvz., LR piliečio paso išdavimas per 1 d. d.
Taip pat svarbu, kad ši nuostata būtų įtvirtinta įstatyme, t. y. kad galimybe dokumentus išnagrinėti greičiau, būtų galima ne tik išimties tvarka, bet ir paprastai, už tiesiog papildomai sumokėjus už šią paslaugą.
- Siūlome trumpesnius terminus, per kuriuos užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą turi būti išnagrinėtas. Siūlome Projekto 4 str. (įstatymo 33 str. 1, 2 ir 4, 5 punktus) išdėstyti taip):
„1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos“.
Argumentai. Mūsų turimais duomenimis kitose ES šalyse, pvz., Latvijoje dokumentų, leidžiančių laikinai gyventi šalyje, nagrinėjimo terminas yra 30 dienų skubos tvarka ir 50 dienų įprastine tvarka. Greitesnis dokumentų nagrinėjimas (juolab, kad pats nagrinėjimas nereiškia automatiško leidimo išdavimo) yra naudingas visoms pusėms – darbuotojui, įmonei, valstybei – tad nėra priežasčių, kodėl dokumentų nereikėtų nagrinėti greičiau.
