Ž. Šilėnas. LLRI@DC #2. Amerikietiška pica – iliustracija, kuo JAV skiriasi nuo Europos (0)

Vienas iš kvailiausių mitų, sklandančių Europoje yra tas, kad amerikietiškas maistas yra prastesnis nei Europoje ar net Lietuvoje. Nežinau, kas jį pradėjo ir kodėl, bet realybę jis atspindi taip pat, kiek meniniai filmai, t. y. neatspindi. Arba jei gyvenimą vertintume pagal vidutinę knygą, tai reikėtų suprasti, kad gyvenimas yra sudėtingas, draugai tampa priešais, priešai draugais, gauta patirtis visus praturtina, o pagrindinis veikėjas tampa geresniu žmogumi (galite pažiūrėti, ką apie tai sako StewieFamily Guy).

Lygiai taip daug kas kritikuoja amerikietišką maistą, nei ten yra buvę, nei ragavę. Amerikietiškas maistas nėra McDonalds. O ir McDonalds nėra blogai. Tai, kad toks daiktas apskritai egzistuoja ir yra prieinamas net neturtingiausiems, yra vienas iš modernaus pasaulio stebuklų, prie kurių, deja, esame taip pripratę, kad net nevertiname (kad pradėtume vertinti siūlau vieną video).

O daugelis amerikietiško maisto kritikų savo pasaulio suvokimu primena Rusijos gyventojus, kurie reikalauja uždaryti McDonalds dėl prastos maisto kokybės,  nors gyvenime nėra jo net ragavę.

Taigi, skirtumas tarp amerikietiško ir europietiško maisto iliustruoja ir skirtumą tarp JAV ir ES. Iš principo – labai panašus, tačiau JAV maistas yra geresnis ir pigesnis. Lygiai taip pat su šalių ekonomikomis. Tiek JAV, tiek ES yra panašaus išsivystymo šalys, tiesiog JAV yra turtingesnė. Jei Švedija ar Jungtinė Karalystė būtų JAV valstijomis, tai būtų – vienos neturtingiausių.

Nereikia suprasti, kad visas maistas JAV yra geresnis ar kad Europoje nėra gero maisto. Bet palyginus pagal tai, ką gali nusipirkti ir kiek pasirinkimo turi vidutinių pajamų žmogus, tai JAV laimi „į vienus vartus“.

Galima lyginti ir tai, ką galima nusipirkti net ir už tą pačią sumą. Lietuviška pica ir amerikietiška pica kainuoja panašiai. Ir ta pica, kurią mes valgome Lietuvoje yra kita gera skirtumo iliustracija. Amerikietiška pica paprastai yra bent poros centimetrų storio, padas – purus ir minkštas. Sūrio ir kitų gėrybių yra ne pėdsakai, o daug. Vakar nusipirkau 40 cm picą už 15 dolerių ir nostalgiškai sušlamščiau beveik visą.

Amerikietiška jautiena – minkštesnė, burgeriai – didesni ir skanesni, o picos – apskritai pranašesnės.

Žinome, mėgti ar nemėgti amerikietiško maisto – kiekvieno pasirinkimas. Bet kuomet stereotipai pradeda kištis į politiką, yra negerai. Maisto prekių judėjimas tarp JAV ir ES yra vienas iš klausimų, kuriuos reikės išspręsti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės derybose. Ir jau dabar visokios interesų grupės zuja Briuselio koridoriais ir aiškina lengvatikiams beigi europasipūtėliams (o ten tokių apstu), koks prastas yra amerikietiškas maistas ir kaip jo negalima įsileisti į Europą.

Vėlgi, kad senosios Europos šalys jaučia kompleksus prieš JAV – niekam ne paslaptis. Du pasauliniai karai ir hegemonija. Bet nepersisemkime jų kvailais kompleksais patys. Ir nekartokime kaip papūgos visų Briuselyje išgirstų nesąmonių ir stereotipų apie JAV ir apie amerikietišką maistą. Priešingu atveju mus nuo tų Rusijos gyventojų, kuriems McDonalds neskanus, nors jie ten nė nebuvo, skiria labai jau nedaug.

LLRIDC_maistas_WP_20141029_001

LLRIDC_maistasWP_20141028_011 LLRIDC_maistasWP_20141028_001

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

15 − fifteen =